Vokietijoje nuo pernai metų vasaros atliekamas eksperimentas – ar žmogus dirbtų, jeigu kas mėnesį veltui gautų 1 000 eurų? Po šiuo eksperimentu slypi ir noras sužinoti, ar efektyvios valstybinės pašalpos bedarbiams ir kokio dydžio jos turėtų būti. Pagrindinis argumentas prieš didelę valstybinę pašalpą – žmonės praras motyvaciją dirbti.

Verslininkas Michaelis Bochmeieris inicijavo eksperimentą „Mano bazinė alga“ (vok. Mein Grundeinkommen). Norėdamas tapti jo dalyviu, turi dalyvauti loterijoje. Beje, nebūtina netgi būti Vokietijos piliečiu. Jau 26 žmonės laimėjo mėnesinę 1 100 eurų algą, kuria gali naudotis kaip tinkami.

M. Bochmeieris tiki, kad žmonės, kuriems nereikės rūpintis išgyvenimu, daugiau laiko skirs kūrybinei veiklai. Projektui lėšos renkamos iš aukojimų, mažiausia suma – 33 eurai.

Projekto dalyviai sako, kad išleistų pinigus kelionėms ir savo svajonėms įgyvendinti. M. Bochmeieris džiaugiasi, kad tie, kurie jau laimėjo metinę algą, nemetė savo pagrindinių darbų, tačiau iš esmės pakeitė požiūrį į gyvenimą.

„Kone kiekvienas laimėtojas mums sakė, kad pradėjo geriau miegoti. Savo gyvenimo būdo nė vienas iš jų iš esmės nekeitė – studentai ir toliau studijuoja, dirbusieji – toliau dirba. Tačiau pasikeitė jų mąstymas – žmonės jaučiasi laisvesni, ramesni, dėl to pagerėjo ir jų sveikata“, – sako projekto iniciatorius.

Kai kas iš projekto dalyvių išleido visus pinigus vakarėliui, kai kas išsigydė seną ligą. Vienintelis dalyvis išėjo iš darbo, kurio nekentė (jis dirbo balso operatoriumi). Tačiau gavęs 1 000 eurų nė vienas pasyviai nesivolioja ant sofos prieš televizorių.

Tarp paskutiniųjų laimėtojų – verslininkas, ieškojęs finansinės paramos naujam ekologiniam projektui įgyvendinti, ir moteris, kuri nori daugiau laiko praleisti su savo vaikais.

Vokietijoje bazinė 184 eurų alga jau mokama visiems vaikams ir suaugusiesiems iki 25 metų, kurie mokosi mokyklose ir universitetuose.

Suomijoje 2017 metais numatoma išbandyti bazinės algos idėją, išduodant kiekvienam po 828 eurus. Tokie pinigai būtų mokami kiekvienam, nepaisant jo pajamų šaltinio. Apklausos rodo, kad 70 proc. suomių palaiko šią idėją, tačiau šalies biudžetui tai kainuotų 50 mlrd. eurų per metus.