Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad vienas iš būdų priversti žmogų sapnuoti jam nemiegant gali būti garsų supratimo sutrikdymas. Į tyrimą buvo pakviestas būrys savanorių. Į vieną žmogaus ausį buvo grojamas vienokio tono ir dažnio garsas, o į kitą - kitokio. Žmogaus smegenys nesuvokia, kaip taip gali būti, kad skirtingos ausys girdi tokius kardinaliai skirtingus garsus, todėl juos bando sureguliuoti ir girdimą dažnį išlyginti.

Skamba skausmingai? Iš tikrųjų, žmogaus smegenys tai daro nuolat. Vienintelis skirtumas yra tas, kad į eksperimento dalyvių ausis buvo siunčiamas nenatūralus garsas – tai nebuvo kalbėjimas, muzika ar gamtos garsai, o tik vienodo dažnio garsas. Jis žmogaus smegenis sutrikdo, tačiau kartu yra labai aiškus, į jį lengva susikoncentruoti. Tai tyrimo dalyviai ir turėjo padaryti, tačiau ne į iš vienos ar kitos pusės sklindantį garsą, o į trečiąjį, kurio niekas kitas negirdėjo.

Žmogaus smegenys šiuos garsus tarsi išlygina, sukuriamas trečio tono garsinis signalas, kurį žmogus ir suvokia. Eksperimento dalyviai turėjo susikoncentruoti į šį trečią garsą, o tai juos panardino į tam tikrą būseną, kuri yra labai artima sapnavimui. Tiesa, tai nėra taip jau lengva - į šį savo galvoje girdimą garsą reikia koncentruotis bent 15 minučių ir leisti savo smegenims panirti į vadinamąją „delta būseną“. Tuo metu smegenys iš dalies pereina į miego režimą, nors žmogus nemiega. Eksperimento dalyviai pasakojo, kad jie jautėsi lyg sapnuotų, nors net nemiegojo.

Išeiti iš šios būsenos yra labai lengva. Iš tikrųjų, tai likti joje yra kur kas sunkiau. Mokslininkai teigia, kad tokie eksperimentai yra visai nepavojingi, o pats metodas ateityje gali padėti gydyti miego sutrikimus.