Kad Žemės orbitos arba nuotolio nuo Saulės pasikeitimas turėjęs įtakos metų trukmei, liudija ir įvairūs padavimai apie Mėnulį, kuriam toks „sukrėtimas“ turėjo padaryti ypač didelę įtaką...
Publikuota:
2001 m. rugsėjo 17 d. pirmadienis
Kad Žemės orbitos arba nuotolio nuo Saulės pasikeitimas turėjęs įtakos metų trukmei, liudija ir įvairūs padavimai apie Mėnulį, kuriam toks „sukrėtimas“ turėjo padaryti ypač didelę įtaką. Kadangi Mėnulis daug mažesnis nei Žemė, o atstumas tarp jų daug mažesnis nei tarp Žemės ir Saulės, pokyčiai turėtų būti daug didesni. Ir iš tikrųjų kai kurie senovės šaltiniai mini, kad Mėnulio mėnesį sudariusios keturios devynerių dienų savaitės (o ne maždaug 29,5 paros kaip dabar). Tada mėnesio trukmė buvusi 36 dienos. Ši devynerių dienų fazė aptikta pas graikus, babiloniečius, kinus, romėnus. Tada kalendorius buvęs kitoks, metus sudarę 10 mėnesių ir jie trukę 360 dienų.
Įdomu, kad senieji keltai, kurie ypač pripažino Mėnulio poveikio gyvybei Žemėje svarbą, manė, kad skaičius devyni turi didelių magiškų galių. Šios galios buvo siejamos su trimis tripradės deivės – mergelės, motinos ir senės – aspektais, kurie išreiškia gyvybės ciklus ir į kuriuos visados būtina atsižvelgti.
Taigi senovėje Žemė buvusi arčiau Saulės, o Mėnulis toliau nuo Žemės?
Šaltinis:
Kalendorius „Pasaulio paslaptys ir mįslės 2000“
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.