Bestseleriu tapusiame romane „Da Vinčio kodas“ kaip slaptas kraujo trokštantis kultas pavaizduota asmeninė prelatūra „Opus Dei“, artėjant gegužę numatomai knygos ekranizacijai, stengiasi išryškinti patraukliąją savo pusę.
Bestseleriu tapusiame romane „Da Vinčio kodas“ kaip slaptas kraujo trokštantis kultas pavaizduota asmeninė prelatūra „Opus Dei“, artėjant gegužę numatomai knygos ekranizacijai, stengiasi išryškinti patraukliąją savo pusę.
2003 metais pasirodęs Dano Browno (Deno Brauno) trileris „Da Vinčio kodas“ („The Da Vinci Code“) tapo viena populiariausių knygų per visą leidybos istoriją: visame pasaulyje 44 kalbomis išleista daugiau kaip 40 mln. jos egzempliorių.
Knyga prieštaringai vertinama dėl to, kad jos siužetas persunktas idėjos, jog Jėzus buvo vedęs Mariją Magdalietę ir turėjo vaikų. Būtent todėl romaną pasmerkė Romos Katalikų Bažnyčia.
„Opus Dei“ yra plačiai išsišakojusi konservatyvi katalikiška organizacija, kurią 1982 metais oficialiai pripažino popiežius Jonas Paulius II ir suteikė jai specialų asmeninės prelatūros statusą.
Šią organizaciją 1928 metais Ispanijoje įkūrė Josemaria Escriva de Balagueras (Chosėmarija Eskriva de Balageras), kuris nusprendė mokyti katalikus gyvenant visiškai paprastą gyvenimą siekti šventumo visuose savo darbuose, nesvarbu, ar jie dirbtų bankininkais, ar kepėjais. Dabar “Opus Dei„, kurio pavadinimas lotyniškai reiškia “Dievo darbą„, visame pasaulyje turi apie 85 tūkst. narių, iš kurių maždaug 2 tūkst. yra kunigai. 2002 metais J. Escriva buvo paskelbtas šventuoju.
Tačiau asmeninė prelatūra, kurią seniai kritikuoja nepatenkinti liberalieji Bažnyčios atstovai, o iš jos pasitraukę nariai pasakoja apie prievartinį narių verbavimą ir reikalavimą visiškai paklusti organizacijai, vertinama nevienareikšmiai. Dabar jai reikia dėti dar daugiau pastangų, kad išsklaidytų anaiptol ne šventą „Da Vinčio kode“ sukurtą įvaizdį.
Velionis popiežius Jonas Paulius II nuoširdžiai žavėjosi „Opus Dei“, tačiau knygos apie asmeninę prelatūrą autorius Johnas Allenas (Džonas Alenas) teigia, jog šios organizacijos įtaka nėra tokia didelė kaip manoma.
Pasak J.Alleno, tik du iš 115 popiežių Benediktą XVI rinkusių kardinolų buvo „Opus Dei“ nariai. Asmeninė prelatūra tvirtina, kad iš puspenkto tūkstančio pasaulio vyskupų tik apie 40 yra jos nariai.
„Opus Dei“ atstovas Marcas Carroggio (Markas Karodžijus), prieš pasirodant filmui atsiųstas iš Romos pastiprinti amerikiečių, teigė, kad ankstesnio gyvenimo atsižadėjimas vardan bendruomenės yra nežymus ir „nereikšmingas“ „Opus Dei“ elementas, be to, pasirenkamas laisvu noru.
B.Finnerty teigė, kad „Opus Dei“ kreipėsi raštu į kino kompaniją „Sony Pictures“ prašydama filme organizacijos neminėti, tačiau nesėkmingai, todėl dabar ruošiasi filmu pasinaudoti kaip „mokomuoju momentu“.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.