Ramunėlės nepatinka daugeliui vabzdžių.
Jeigu žmonės nuo daugelio ligų gydosi vaistažolėmis, tai kodėl jų nepanaudoti ir augalų gydymui.
Augalų poveikis kitiems augalams tikrai nėra gerai ištirtas. Knygose galima rasti labai prieštaringų duomenų ne tik apie antpilų ir ištraukų gamybos būdus, koncentracijas, naudojimą, bet ir apie panaudojimo rezultatus. Pavyzdžiui, vienas autorius džiaugiasi, kad nupurškus paprikas kiaulpienių ekstraktu nebeliko amarų, o kitas tikina, kad toks purškimas nedavė jokio efekto. Todėl šiame rašinyje pasidalysiu tik savo ne vienerių metų patirtimi. Nepiršiu savo nuomonės kaip šimtaprocentinės tiesos, nes mano ir kitų daržininkų gauti rezultatai gali skirtis dėl preparatų koncentracijos, panaudojimo laiko, temperatūros, kenkėjų ir ligų išsivystymo bei daugybės kitų priežasčių. Patarsiu tik viena: išbandykite įvairiausius augalus, jų mišinius, kol atrasite tuos, kurie jūsų šiltnamyje duoda didžiausią efektą. Tačiau net ir tada nereikia tikėtis, kad jie bus taip pat efektyvūs ir kitais, ir dar kitais metais. Mat augalų kenkėjai sugeba išsiugdyti atsparumą nuodams, įpranta prie jiems nemalonių kvapų.
Bendrosios tiesos
Preparatai, be jokios abejonės, yra daug mažiau pavojingi aplinkai, nes greitai suskyla į nepavojingus junginius. Tai beveik užmirštas DDT (jei kas pamiršo, priminsiu, kad taip vadino dichlordifeniltrichlormetilmetaną) arba baisusis dustas, kuriuo dar prieš tris dešimtmečius kolūkiečiai gausiai barstydavo vos ne visas daržoves ir taip apsaugodavo juos nuo spragių, kopūstinio baltuko vikšrų bei aibės kitų kenkėjų, bet kuris kaupdavosi gyvūnų kepenyse ir lėtai juos nuodydavo. Deja, to dusto gamintojai ilgus metus tikino žemdirbius, kad jis visiškai nepavojingas. Tai ir ne šiuolaikinis decis, kuris efektyviai nuodija vabzdžius ir... jų prisilesusius paukščius.
Tačiau reikia žinoti, kad ir augaliniai preparatai gali būti nuodingi ar sukelti alergines reakcijas. Ypač pavojingi bulvių, tabako ir pomidorų lapų ekstraktai. Šiltnamininkai jų visai neturėtų naudoti, nes šie augalai yra iš vienos giminės ir gali apkrėsti pomidorus bendromis tos giminės ligomis. Įvairias alergines reakcijas (odos bėrimą, niežulį, kosulį, slogą, ašarojimą, veido tinimą, dusulį) gali sukelti vaistinių ramunėlių, serenčių ir kitų augalų ekstraktai.
Nereikėtų stipriai viršyti rekomenduojamos tirpalų koncentracijos, nes stipresni tirpalai gali nudeginti ne tik odą, bet ir augalų lapus. Priminsiu, kad net ir augalinius preparatus reikėtų purkšti pagal visas taisykles - užsidėjus akinius ir respiratorius, apsivilkus specialų tik tam reikalui skirtą chalatą.
Augaliniai preparatai augalų ligų sukėlėjus ir kenkėjus veikia skirtingais būdais. Pavyzdžiui, česnakuose esančios medžiagos žudo grybinės ligos fitoftorozės sukėlėjus, naikina amarus ir smulkius vikšrus, bet nenaikina, o tik savo kvapu atbaido morkines muses.
Augaliniai preparatai būna efektyvesni, jei į jų tirpalus vienam kibirui įpilamas vienas ar du valgomieji šaukštai tarkuoto ūkiško arba skysto muilo. Ne todėl, kad patenkintumėte kenkėjų higieninius reikalavimus, o tik norėdami, kad tirpalas geriau priliptų prie augalų lapų ir kenkėjų kūnų. Kadangi, kaip minėjau, augaliniai preparatai greitai suskyla, purkšti reikėtų bent du kartus kas savaitę. Purkšti reikia tada, kai ant šiltnamio augalų lapų nebelieka rasos lašų.
Vaistingųjų augalų antžemines dalis stengiuosi surinkti jų žydėjimo metu. Šaknis - rudenį arba ankstyvą pavasarį. Tada augalai turi sukaupę daugiausia veikliųjų medžiagų. Renku sausu oru, džiovinu pavėsyje, vėjų prapučiamoje vietoje. Sudžiovintus augalus nelabai smulkiai supjaustau ir laikau popieriniuose maišuose. Tačiau tokių augalų, kurių atsargas reikia kaupti, nėra daug. Dažniausiai naudoju tiesiai iš daržo ir sodo atneštus šviežius augalus.
Keli česnakai visą sezoną saugos šiltnamio augalus nuo kenkėjų ir ligų.
Kai šiltnamis pakvimpa (o gal - pasmirsta?) česnakais
Šios daržovės preparatus naudoju dažniausiai, nes jie apsaugo ne tik nuo kenkėjų, bet ir nuo pomidorų fitoftorozės, agurkų miltligės bei kitų ligų. Todėl bent tris ar keturis kartus per sezoną mano šiltnamis pakvimpa česnakais. Beje, nesiginčysiu, jei kas nors pasakys, kad pasmirsta...
Česnakų ištrauką gaminu ne tik iš galvučių, bet ir iš žiedstiebių. Juos tik pasirodžiusius vis tiek reikia išlaužyti, nes palikus nokti ženkliai sumažėja galvučių derlius. Išlindę česnakų žiedstiebiai signalizuoja, kad atėjo pirmojo purškimo laikas. Maždaug tuo metu pradeda rausti pirmosios kekės pomidorai.
Žiedstiebius, o vėliau ir paaugusias česnakų galvutes sumalu mėsmale arba užpilu vandeniu ir sutrinu su mikseriu. Stiklinę tokios česnakinės košės užpilu litru vandens ir palieku per naktį. Tada perfiltruoju per purkštuvo filtrą, supilu ištirpintą ūkišką muilą, papildau dar 7 litrais vandens (tokios talpos purkštuvas) ir tuo kiekiu nupurškiu 30 kv. m šiltnamį. Purškiu visus ten augančius augalus. Beje, nereikėtų česnakų iš karto užpilti dideliu kiekiu vandens, nes teks labai ilgai filtruoti.
Česnakų ištrauką galima pasigaminti ir iš anksto, nes šis preparatas savo savybių nepraranda per visą sezoną.
Svogūninė ataka
Panašiai kenkėjus veikia ir svogūniniai preparatai. Juos gali gaminti keliais būdais.
Vieną ar du litrus svogūno lukštų (čia kalbu apie stipriai prikimštus stiklainius) užpilu kibiru verdančio vandens, uždengiu ir palieku dviem ar trims dienom nusistovėti. Po to perkošiu, įpilu muilo ir purškiu.
Tokį pat kiekį lukštų ir žiedstiebių (o tie daržininkai, kurie šiemet svogūnus sodino anksti, turi daug žiedstiebius išmetusių svogūnų, nes jų susidarymą paskatino vėlyvos šalnos) galima užpilti šaltu vandeniu ir palikti savaitei. Tačiau šiuo atveju preparato kvapas bus daug aštresnis.
Galima naudoti ne tik lukštus, bet ir šviežias galvutes. Tuo atveju užteks stiklinės sutrintų svogūnų galvučių kibirui vandens. O jeigu kartu su svogūnais įpilsite šaukštą garstyčių miltelių, preparatas apsaugos agurkus nuo voratinklinės erkės.
Ramunėlių dušas
Ramunėlių antpilas paralyžiuoja daugelį vabzdžių. Deja, jis taip pat veikia ir boružes, auksaakes bei kitus mažuosius pagalbininkus. Nors pastebėjau, kad po kelių valandų patys gajausi egzemplioriai vis tik sugeba atsigauti. Tačiau amarų, voratinklinių erkučių ir net baltasparnių ženkliai sumažėja.
Džiovinimui visiškai išsiskleidusius ramunėlių žiedus reikia rinkti nukritus rasai ir kuo greičiau pavėsyje sudžiovinti.
Ekstrakto gamybai galima naudoti ir šviežius, ir džiovintus žiedus. Prieš užpilant vandeniu juos aštriu peiliu susmulkinu.
Vieną litrą susmulkintų žiedų užpilu trim litrais karšto vandens ir palieku per naktį nusistovėti. Po to perfiltruoju, įpilu muilo ir praskiedžiu tokiu pat kiekiu vandens. Žinoma, žiedų rinkimas yra ilgas ir nuobodus darbas. Kartais jį supaprastinu ir skabau ne žiedus, o pjaunu visus augalus. Tada kibirui antpilo imu puskibirį susmulkintų ramunėlių stiebų, lapų ir žiedų.
Pabandykite prieš purkšdami po rože, vynuoge ar kitu augalu pakloti balto popieriaus lapą. Po valandos ant jo rasite sukritusius amarus, vikšrelius ir lervutes.
|