Auksas iš kopūstų

Publikuota: 2000 m. gegužės 12 d. penktadienis
Naujosios Zelandijos mokslininkas surado būdą, kaip iš kopūstų ištraukti aukso, žinoma, jei kopūstai auga auksingoje žemėje. Jaunas mokslininkas Krisas Andersonas (Chris Anderson) (jam 26 metai) prie šio ambicingo metodo dirbo ne vienerius metus. Tačiau dabar jis yra tikras, kad jo sukurta aukso išgavimo metodų sistema, auginant augalus, sakykim, kopūstus, senųjų kasyklų atliekose, kurios liko iš uolienų jau paėmus pagrindinę aukso masę, pasiteisins komerciškai. Mokslininkas tvirtina iš augalų, auginamų viename hektare, galįs gauti daugiau kaip kilogramą aukso. "Tai atrodo viliojančiai laboratorijoje, dabar belieka įrodyti tai natūroje", - sakė išradėjas interviu laikraščiui "The Dominion". Tik kitą savaitę ginsiantis žemės mokslų filosofijos daktaro darbą K.Andersonas (Chris Anderson) teigia atradęs tą metodų sistemą visai atsitiktinai dar 1997 metų rugsėjo mėnesį, bet neatskleidė savo atradimo detalių, nes nenori, kad iš jo darbo pasipelnytų Masėjo universitetas. Jis priminė, jog augalų savybė koncentruoti metalus jau seniai žinoma, ir metalų išgavimo iš uolienų per augalus procesas pavadintas fitokasyba - taip pat ne naujiena, tačiau dar niekam neatėjo į galvą, jog taip galima gauti ir aukso. K.Andersonas (Chris Anderson) laboratorijoje dirbdamas netyčia pasirinko ne tą reagentą, kuris netikėtai parodė stebuklą. "Matuodama auksą, mašina užsikimšo mėnesiui - tai buvo sėkminga klaida", - sakė jis. Anot K.Andersono (Chris Anderson), geriausiai auksą kaupia kopūstų genties augalai: įvairūs kopūstai, griežčiai ir turnepsai. Pasodinti išnaudotoje kasyklų žemėje augalai auginami tol, kol pasiekia didžiausią biomasę, tada dirva pabarstoma ta stebuklinga chemine medžiaga. Per maždaug 10 dienų auksas tampa tirpus, augalai ištraukia jį iš dirvožemio, o po to nunyksta. Nuvytę augalai išdžiovinami, sudeginami, o iš jų pelenų ekstrahuojamas auksas. Dabar išradėjas ketina išbandyti įvairias kopūstų rūšis, kad rastų auksą arba ir kitus vertingus metalus, pavyzdžiui, platiną, paladį, kaupiantį augalą.
Šaltinis: DPA
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Mokslininkai sukūrė smegenų veiklą mėgdžiojančius informacijos saugojimo įrenginius

RMIT (Royal Melbourne Institute of Technology) mokslininkai sukūrė naują nanoįrenginį, būsiantį itin stabilių ir patikimų naujos kartos atminties įrenginių pagrindu. skaityti »

Mokslininkai sukūrė nematomumo prietaisą

Įkvėpti Hario Poterio nematomo apsiausto, mokslininkai neseniai sukūrė keletą itin paprastų, tačiau naujų būdų paversti objektus nematomais. skaityti »

KTU keliasi į virtualią realybę

Pasivaikščioti dramblių kaimenėje Afrikoje, pasigrožėti Britų muziejaus eksponatais Londone ar tiesiog žengti į atvirą kosmosą neišeinant iš savo kambario – šias naujas patirtis žmonijai atveria žaibiškai populiarėjanti virtualios realybės technologija. skaityti »

Paslaptingo padaro fosilijos – senesnės ir už dinozaurus

Iš pirmo žvilgsnio šios fosilijos atrodo lyg perpus perpjautas granato vaisius, tačiau naujausi tyrimai atskleidė, kad tai 600 milijonų metų senumo nežinomų gyvūnų liekanos. skaityti »

Japonijoje vykstančioje turizmo parodoje lankytojus vilioja lietuviškas gintaras ir baletas

Šį savaitgalį, rugsėjo 25-28 d., Tokijuje vyksta pasaulyje viena didžiausių turizmo parodų „JATA Tourism EXPO Japan“. skaityti »

Buitiniai robotai užkariauja namus

Šiuolaikiniame pasaulyje tapo įprasta, kad vis daugiau darbų už mus padaro robotai. skaityti »

„nVidia“ paneigė sąmokslo teoriją: žmogus Mėnulyje vis tik buvo

Kompanijos „NVidia“ marketingo padalinys dirba iš tiesų ne veltui, ir tą demonstruoja naujausias vaizdo plokščių gamintojos atstovų pareiškimas. skaityti »

Elektroninis gepardas jau už laboratorijos ribų

Masačusetso technologijų instituto (MIT) inžinieriai ištobulino robotą-gepardą („Cheetah“), kuris puikiai atkartoja realaus gyvūno judesius ir tai daro visiškai savarankiškai. skaityti »

VGTU mokslininkas kolekcionuoja įdomiausius pasaulio pieštukus

Japoniškas – su deimantu, karališkasis – su tikra karūna, didžiųjų kūrėjų-menininkų vardais papuošti ar išleisti olimpinių žaidynių metu – tai Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių katedros doc. dr. Kęstučio Skerio pieštukai, kolekcionuoti apie 50 metų. skaityti »

„YuMi“ – robotas, pradėsiantis naują automatizavimo erą

„YuMi“ yra dvirankis robotas, galintis dirbti kartu su žmogumi. skaityti »