Auksas iš kopūstų

Publikuota: 2000 m. gegužės 12 d. penktadienis
Naujosios Zelandijos mokslininkas surado būdą, kaip iš kopūstų ištraukti aukso, žinoma, jei kopūstai auga auksingoje žemėje. Jaunas mokslininkas Krisas Andersonas (Chris Anderson) (jam 26 metai) prie šio ambicingo metodo dirbo ne vienerius metus. Tačiau dabar jis yra tikras, kad jo sukurta aukso išgavimo metodų sistema, auginant augalus, sakykim, kopūstus, senųjų kasyklų atliekose, kurios liko iš uolienų jau paėmus pagrindinę aukso masę, pasiteisins komerciškai. Mokslininkas tvirtina iš augalų, auginamų viename hektare, galįs gauti daugiau kaip kilogramą aukso. "Tai atrodo viliojančiai laboratorijoje, dabar belieka įrodyti tai natūroje", - sakė išradėjas interviu laikraščiui "The Dominion". Tik kitą savaitę ginsiantis žemės mokslų filosofijos daktaro darbą K.Andersonas (Chris Anderson) teigia atradęs tą metodų sistemą visai atsitiktinai dar 1997 metų rugsėjo mėnesį, bet neatskleidė savo atradimo detalių, nes nenori, kad iš jo darbo pasipelnytų Masėjo universitetas. Jis priminė, jog augalų savybė koncentruoti metalus jau seniai žinoma, ir metalų išgavimo iš uolienų per augalus procesas pavadintas fitokasyba - taip pat ne naujiena, tačiau dar niekam neatėjo į galvą, jog taip galima gauti ir aukso. K.Andersonas (Chris Anderson) laboratorijoje dirbdamas netyčia pasirinko ne tą reagentą, kuris netikėtai parodė stebuklą. "Matuodama auksą, mašina užsikimšo mėnesiui - tai buvo sėkminga klaida", - sakė jis. Anot K.Andersono (Chris Anderson), geriausiai auksą kaupia kopūstų genties augalai: įvairūs kopūstai, griežčiai ir turnepsai. Pasodinti išnaudotoje kasyklų žemėje augalai auginami tol, kol pasiekia didžiausią biomasę, tada dirva pabarstoma ta stebuklinga chemine medžiaga. Per maždaug 10 dienų auksas tampa tirpus, augalai ištraukia jį iš dirvožemio, o po to nunyksta. Nuvytę augalai išdžiovinami, sudeginami, o iš jų pelenų ekstrahuojamas auksas. Dabar išradėjas ketina išbandyti įvairias kopūstų rūšis, kad rastų auksą arba ir kitus vertingus metalus, pavyzdžiui, platiną, paladį, kaupiantį augalą.
Šaltinis: DPA
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Be vairo ir pedalų: pirmasis naujojo „Google“ autonomobilio bandomasis važiavimas

Jau kitais metais į JAV kelius ir gatves išriedės pirmasis dviviečių „Google“ autonomobilių (autonominių automobilių) šimtukas. skaityti »

Ateities baldai – judantys ir formą keičiantys robotai

Šveicarijos mokslininkai užsibrėžė sau tikslą sukurti išmaniuosius baldus, kurie galėtų judėti po visus namus ir prireikus keisti savo formą. skaityti »

„LitSat-1“ misijos pabaigą vainikuos krentančios žvaigždės žybsnis danguje

Jau po kelių savaičių Kauno technologijos universiteto (KTU) sukurtas lietuviškas palydovas „LitSat-1“ taps krentančia žvaigžde danguje, prieš tai paskutinį kartą ištransliavęs lietuvių tautos žinutę iš kosmoso „Lietuva myli laisvę“. skaityti »

Vilniaus universitete bus pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso

Gegužės 21-ąją, 15 val. iš Vilniaus universiteto bibliotekos Baltosios salės tiesiogiai per LRT televizijos laidą „Laba diena, Lietuva“ visuomenei bus pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso. skaityti »

Lietuvių mokslininkai sukūrė treniruoklį žmonėms, patyrusiems insultą

Lietuvių sukurtas reabilitacijai po insulto ir nugaros smegenų pažeidimų skirtas eisenos treniruoklis pavadinimu „Eik“, pacientams padės greičiau grįžti į visavertį gyvenimą. skaityti »

Italų dizainerį sužavėjo KTU studento sukurtas išmanusis žiedas

Kūrybinėse dizaino dirbtuvėse studentai ir specialistai sukūrė ant piršto maunamą žiedą, kuriuo bus valdomi aplink mus esantys išmanieji įrenginiai – mobilusis telefonas, televizorius, kompiuteris, „protingas“ namas. skaityti »

KTU mokslininkai dalyvauja unikalaus meninio atrakciono kūrime

Jei manote, kad norėdami sužinoti naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, privalote prenumeruoti mokslinius leidinius ir dalyvauti mokslinėse konferencijose – klystate. skaityti »

Mados ir elektronikos rinkų konvergencija?

Aštuntame dešimtmetyje, pradėdamas kompiuterių revoliuciją, Bilas Geitsas siekė, jog kompiuteris būtų kiekvienuose namuose, ant kiekvieno darbo stalo... Įdomu, ar jis numanė, jog jau už keturių dešimtmečių daugelis ne tik turės po kelis, įvairių dydžių kompiuterius, bet ir sunkiai įsivaizduos savo kasdienybę be jų? skaityti »

Kviečiama išbandyti jėgas programinio kodo poezijos konkurse

Gegužės mėnesį prasideda programinio kodo poezijos konkursas, kurio metu programišiai kviečiami kurti eiles „Java“, „C++“ arba „C#“ kalbomis. skaityti »

IBM ir „National Geographic Kids“ pasiekė Guinnesso rekordą, 3D printeriu atspausdinę mažiausią pasaulyje žurnalo viršelį

„National Geographic Kids“ pranešė apie devintąjį pasiektą Guinness rekordą – šįkart už mažiausią žurnalo viršelį, sukurtą naudojant IBM patentuotą būdą. skaityti »