Auksinis prieskonis

Publikuota: 2009 m. liepos 22 d. trečiadienis

Maistas
Šafranas – daugiametis vilkdalgių šeimos augalas. Prieskoniu ir maisto dažu vartojamos išdžiovintos, susipynusios, bet nesulipusios 2-3 cm ilgio gijų pavidalo šafrano žiedelių purkos, kurios yra tokios lengvutės, kad, norint gauti kilogramą šafrano, rankomis reikia nuskinti 50–200 tūkstančių žiedų ir išskabyti jų purkeles. Toks kiekis gėlių užimtų apie 2000 kvadratinių metrų plotą.

Siūlelio formos tikrojo kroko žiedų purkos, sveriančios tik po 10 miligramų, renkamos ankstyvą rytą, kai tik išsiskleidžia violetiniai žiedai. Surinktos purkos išdžiovinamos. Tada jos tampa raudonai oranžinėmis, kartais geltonomis. Kuo purkos tamsesnės, tuo šafranas yra geresnės kokybės. Kartais purkos sumalamos ir parduodamos kaip šafrano milteliai.

Šafranas vadinamas prieskonių karaliumi. Tai – vienas brangiausių prieskonių pasaulyje. Jau senovės egiptiečiai ir romėnai juo pagardindavo savo valgius, o už jo klastojimą grėsė mirties bausmė.

Ilgą laiką šafranas buvo auginamas tik Rytuose – Babilone, Persijoje, Kinijoje ir į Europą patekdavo tik su egzotiškais prieskoniais. Europoje šafraną pirmieji pradėjo auginti ispanai, vėliau – prancūzai. Dabar didžiausios jo plantacijos yra Ispanijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Turkijoje, Irane, Kinijoje, Madagaskare. Labiausiai vertinamas La Mančos apylinkėse (Ispanija) surinktas šafranas.

Šafranas yra savito, kartoko skonio, todėl jau kelis tūkstantmečius naudojamas kulinarijoje. Senovės Romoje šafrano dėdavo į vyną taip bandydami apsisaugoti nuo pagirių. Populiariausi patiekalai su šafranu yra ryžiai, kuriuos šis prabangus prieskonis nudažo gražia aukso spalva. Šafranu skaninami avienos, žuvies troškiniai, gardinamos sriubos, padažai. Anglijoje kepami pyragaičiai su šafranu. Į likerį, pvz., šartrezą, taip pat dedama šafrano.

Kad šafranas kvepėtų ir būtų ryškiai oranžinės spalvos, jis šiek tiek pakepinamas sausoje keptuvėje, susmulkinamas ir užpilamas šaukštu pieno ar vandens, pabrinkinamas. Gautas mišinys supilamas į gaminamą patiekalą. Sumalto šafrano papildomai ruošti nereikia. Jei jo dedama į kepinius, jis įminkomas į tešlą proceso metu. Ruošiant kitus valgius, šafrano įdedama likus 5 minutėms iki patiekalo gaminimo pabaigos.

Šafrano reikia labai nedaug – mažiau nei žiupsnelio: 10 miligramų šafrano pakaks nuspalvinti patiekalui, skirtam keturiems žmonėms. Be to, padauginus šafrano, valgis pasidaro neskaniai kartus.

Lietuviškoje virtuvėje šis prieskonis gan sunkiai prigyja – tiek dėl kainos, tiek dėl neįprasto aromato. 1 kg šafrano Lietuvoje kainuoja nuo 3500 iki 4000 Lt.
Bet koks pasiūlymas, kuris šiomis dienomis nesiekia 20 Lt už gramą yra įtartinas. Toks šafranas gali būti maišytas su kitomis, neturinčiomis vertės augalo dalimis, arba pagamintas iš visai kito augalo.

Beje, jei jau įsigijote šio prieskonio, atminkite, kad geriausiai jį laikyti popieriniame maišelyje.

 

Šaltinis: www.sveikas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Superkompiuteriai daro atradimus, kurių negali mokslininkai

Praeitų metų gegužę superkompiuteris iš San Jose, Kalifornijoje, per porą valandų perskaitė 100 000 tyrimų. skaityti »

Prisėskite. Patogiai, bet kur ir bet kada

Šiais visuotinio sėdėjimo laikais profesijų, kurių atstovai ant visą darbo dieną praleidžia ant kojų, aktualumas ir poreikis nė kiek ne menkesnis nei prieš dešimtmetį ar kitą. skaityti »

Planšetinis ar nešiojamasis kompiuteris? Ką ir kodėl verta rinktis?

Planšetiniai kompiuteriai tapo itin populiarūs, kadangi jie yra paprasti naudoti, labai lengvi, jų baterijos tarnauja ilgai ir be to, planšetes galima naudoti įvairiems darbams. Bet dažnam žmogui iškyla klausimas – ar tikrai planšetė pilnai gali pakeisti nešiojamąjį kompiuterį? skaityti »

Sukurtas drugys gelbės nukentėjusius

Drugiai-kiborgai greitai gali padėti atlikti sudėtingiausias gelbėjimo operacijas, skelbia mokslininkai, sugalvoję būdą, kaip kontroliuoti vabzdžių raumenis. skaityti »

Kupertino viešbučio „Aloft“ gyventojus aptarnaus robotai

Robotai – darbdavių džiaugsmas ir darbuotojų nelaimė. Kaip žinome, robotika, dirbtinis intelektas ir kitos dar prieš dešimtmetį egzotiškai atrodžiusios temos šiuo metu yra labai aktyviai nagrinėjamos įvairių sričių inžinierių. skaityti »

Įkrauk telefoną šaukdamas! Prietaisas garso bangas paverčia energija

Ar pažįstamas jausmas, kai prireikus kažkur svarbiai paskambinti, miršta jūsų telefono baterija? Nesijaudinkite, kol iš nusivylimo šaukiate ant savo mobiliojo, šis riksmas jums gali labai pasitarnauti. skaityti »

Pristatyta pirmoji pasaulyje prisilietimus fiksuojanti krepšinio aikštelė

Įmonių grupė „Nike“ pristatė pirmąją pasaulyje lietimams jautrią LED krepšinio aikštelę. skaityti »

Magnetai įsijungia į kompiuterių tranzistorių pamainos lenktynes

Sluoksniai nanomagnetų galėtų sumažinti ateities kompiuterių rajumą. skaityti »

Čilės studentai išrado nepavagiamą dviratį

Čilės studentai išrado dviratį, kurį pavogti bus labai keblu, o jei vis dėlto jį ir pavyks nugvelbti, naudos iš tokio dviračio nebus skaityti »

KTU savaitgalį virto tiesioginės transliacijos iš Mėnulio studija

KTU dėstytojai Kęstutis Valinčius ir Mindaugas Jančiukas 2014 rugpjūčio 9-10 naktimis universiteto sieną pavertė tiesioginės transliacijos iš Mėnulio ekranu. skaityti »