Auksinis prieskonis

Publikuota: 2009 m. liepos 22 d. trečiadienis

Maistas
Šafranas – daugiametis vilkdalgių šeimos augalas. Prieskoniu ir maisto dažu vartojamos išdžiovintos, susipynusios, bet nesulipusios 2-3 cm ilgio gijų pavidalo šafrano žiedelių purkos, kurios yra tokios lengvutės, kad, norint gauti kilogramą šafrano, rankomis reikia nuskinti 50–200 tūkstančių žiedų ir išskabyti jų purkeles. Toks kiekis gėlių užimtų apie 2000 kvadratinių metrų plotą.

Siūlelio formos tikrojo kroko žiedų purkos, sveriančios tik po 10 miligramų, renkamos ankstyvą rytą, kai tik išsiskleidžia violetiniai žiedai. Surinktos purkos išdžiovinamos. Tada jos tampa raudonai oranžinėmis, kartais geltonomis. Kuo purkos tamsesnės, tuo šafranas yra geresnės kokybės. Kartais purkos sumalamos ir parduodamos kaip šafrano milteliai.

Šafranas vadinamas prieskonių karaliumi. Tai – vienas brangiausių prieskonių pasaulyje. Jau senovės egiptiečiai ir romėnai juo pagardindavo savo valgius, o už jo klastojimą grėsė mirties bausmė.

Ilgą laiką šafranas buvo auginamas tik Rytuose – Babilone, Persijoje, Kinijoje ir į Europą patekdavo tik su egzotiškais prieskoniais. Europoje šafraną pirmieji pradėjo auginti ispanai, vėliau – prancūzai. Dabar didžiausios jo plantacijos yra Ispanijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Turkijoje, Irane, Kinijoje, Madagaskare. Labiausiai vertinamas La Mančos apylinkėse (Ispanija) surinktas šafranas.

Šafranas yra savito, kartoko skonio, todėl jau kelis tūkstantmečius naudojamas kulinarijoje. Senovės Romoje šafrano dėdavo į vyną taip bandydami apsisaugoti nuo pagirių. Populiariausi patiekalai su šafranu yra ryžiai, kuriuos šis prabangus prieskonis nudažo gražia aukso spalva. Šafranu skaninami avienos, žuvies troškiniai, gardinamos sriubos, padažai. Anglijoje kepami pyragaičiai su šafranu. Į likerį, pvz., šartrezą, taip pat dedama šafrano.

Kad šafranas kvepėtų ir būtų ryškiai oranžinės spalvos, jis šiek tiek pakepinamas sausoje keptuvėje, susmulkinamas ir užpilamas šaukštu pieno ar vandens, pabrinkinamas. Gautas mišinys supilamas į gaminamą patiekalą. Sumalto šafrano papildomai ruošti nereikia. Jei jo dedama į kepinius, jis įminkomas į tešlą proceso metu. Ruošiant kitus valgius, šafrano įdedama likus 5 minutėms iki patiekalo gaminimo pabaigos.

Šafrano reikia labai nedaug – mažiau nei žiupsnelio: 10 miligramų šafrano pakaks nuspalvinti patiekalui, skirtam keturiems žmonėms. Be to, padauginus šafrano, valgis pasidaro neskaniai kartus.

Lietuviškoje virtuvėje šis prieskonis gan sunkiai prigyja – tiek dėl kainos, tiek dėl neįprasto aromato. 1 kg šafrano Lietuvoje kainuoja nuo 3500 iki 4000 Lt.
Bet koks pasiūlymas, kuris šiomis dienomis nesiekia 20 Lt už gramą yra įtartinas. Toks šafranas gali būti maišytas su kitomis, neturinčiomis vertės augalo dalimis, arba pagamintas iš visai kito augalo.

Beje, jei jau įsigijote šio prieskonio, atminkite, kad geriausiai jį laikyti popieriniame maišelyje.

 

Šaltinis: www.sveikas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

„Meškinų“ pasiekė rekordą

Agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo Į Lietuvos rekordų knygą įrašė naują rekordą. Tai gausiausia žaislinių meškinų kolekcija – 205 žaislinių ir 15 žmogaus dydžio meškinų kostiumų. skaityti »

Neišdavė leidimų padangoms perdirbti Elektrėnuose

Šiandien, sausio 14 d., spaudoje pasirodė straipsnis apie galimą grėsmę, kuri kiltų aplinkai ir žmonių sveikatai, jeigu Elektrėnuose pradėtų veikti naudotų padangų perdirbimo įmonė. skaityti »

ES struktūrinių fondų parama – ežerams ir upėms tvarkyti

Vakar, gruodžio 2 d., aplinkos ministras patvirtino sąrašą projektų, kuriems pagal ribotos trukmės konkurso procedūrą paskirta Europos regioninės plėtros fondo 2004 m. parama, numatyta praeities taršai ir jos teritorijoms nustatyti bei išvalyti. skaityti »

Bus parengta agresyvių šunų transportavimo tvarka

Sprendimas priimtas remiantis Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, kuriame numatytas agresyvaus šuns žymėjimas išorinio ženklinimo žymekliu ir tatuiruote ar implantu — mikroschema. skaityti »

Nidos švyturiui — 130 metų

Šiemet sukanka 130 metų, kai pradėjo veikti Nidos švyturys. Šio navigacinio ženklo paskirtis — padėti orientuotis jūreiviams Baltijos jūroje ir specialiu sutartiniu ženklu (2 trumpi ir vienas ilgas blyksnis) informuoti, jog čia nėra uosto. skaityti »

Lietuva – viena pavojingiausių šalių gamtinių nelaimių požiūriu?

Pasaulio banko šių metų spalio mėnesį paskelbtas ir platinamas leidinys „Išvengiami nuostoliai: gyvybių ir turto išsaugojimas valdant pavojų riziką. Rizikos valdymo apžvalga Europoje ir Centrinėje Azijoje“. skaityti »

Lietuvoje klaidžiojęs medžioklinis šuo grąžintas šeimininkui

Antradienį įvykusio Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių susitikimo tikslas buvo neįprastas – jo metu nuo Baltarusijos medžiotojų pabėgęs ir savaitę Lietuvos miškuose klaidžiojęs šuo grąžintas šeimininkui. skaityti »

Bus tiksliau prognozuojami hidrometeorologiniai reiškiniai

Prezidentas paprašytas suteikti įgaliojimus aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui pasirašyti Lietuvos Respublikos ir Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijos (EUMETSAT) susitarimą dėl valstybės bendradarbiavimo. skaityti »

Karoliniškių ir Lazdynų seniūnijos – pasiutligės grėsmės zona

Jai taikomi apribojimai bus panaikinti praėjus dviem mėnesiams nuo paskelbimo. Apribojimų metu iš šių seniūnijų gyventojams draudžiama išvežti šunis ir kates. skaityti »

Fabijoniškių mikrorajonas paskelbtas pasiutligės židiniu

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad Fabijoniškių seniūnija paskelbta pasiutligės grėsmės zona. skaityti »