Šis laivas į vandenį buvo nuleistas Kylio uoste 1938 metais, dalyvaujant nacių lyderiams Adolfui Hitleriui ir Hermannui Goeringui (Hermanui Gėringui), o jo krikštamotė buvo žinomo konstruktoriaus Ferdinando von Zeppelino (Ferdinando fon Cepelino) dukra.

Lėktuvnešis galėjo gabenti 42 lėktuvus ir plaukti iki 63 km per val. greičiu. Tačiau kovinėse operacijose iki pat karo pabaigos jis nedalyvavo, nes nebuvo visiškai užbaigtas. 1945 metų balandžio 24 dieną Ščecino uoste artilerijos sviedinių apgadintą laivą perėmė sovietų kariuomenė, ir jis buvo perkeltas į Svinouiscės uostą.

Tolesnis lėktuvnešio likimas neaiškus. Vieni šaltiniai teigia, kad 1947 metais į tuometinį Leningradą remontuoti plukdytas lėktuvnešis netoli Lebos uosto nuskendo. Tačiau labiau įtikinama yra versija, jog sąjungininkų komisijai pareikalavus pasidalyti hitlerininkų karinio laivyno laivus, sovietų vyriausybė nutarė laivą paskandinti. Tai turėjo įvykti 1947 metų rugpjūčio 16 dieną.

Pasak minėto dienraščio, rusai daugiau kaip pusę amžiaus slėpė lėktuvnešio nuskendimo vietą ir sakydavo tik tai, kad laivas nuskendo ant jo numetus 24 bombas ir paleidus į jį kelias torpedas.

Lenkų istorikas Lukaszas Orlickis (Lukašas Orlickis), jau kelerius metus studijuojantis „Graf Zeppelin“ likimą, „Gazeta Wyborcza“ sakė, jog neaišku, dėl kokių priežasčių rusai nepanoro atskleisti laivo buvimo vietos.

„Gal tai buvo tik paprastas čekistinis budrumas, o gal laive yra kažkoks krovinys, apie kurį pasaulis neturi žinoti“, – sakė mokslininkas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.