Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių ES pagal moterų vadovių dalį. 2005 metais 43 proc. visų vadovų (įstatymų leidėjų, vyresniųjų pareigūnų ir valdytojų) buvo moterys.
Moterų vadovių daugiau tik Latvijoje – 44 proc., ES – 32 proc., pranešė Statistikos departamentas.
15–64 metų amžiaus moterų užimtumo lygis 2005 metais, palyginti su 2004–aisiais, išaugo nuo 57,8 iki 59,4 proc., vyrų – nuo 64,6 iki 66 procentų. Moterų nedarbo lygis buvo 8,3 proc., šiek tiek aukštesnis negu vyrų – 8,2 procento.
Mažiausias moterų nedarbo lygis ES buvo Airijoje (4 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (5 proc.), didžiausias – Lenkijoje (19 proc.) ir Slovakijoje (17 proc.). Vyrų mažiausias nedarbo lygis buvo Airijoje, Kipre bei Nyderlanduose – (4 proc.).
2005 metais moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1230 litų – 17,6 pro¬c. mažesnis negu vyrų – 1493 litai. 2005 metais moterų bruto darbo užmokestis padidėjo 10,8 proc., vyrų – 9,3 procento.
2005–2006 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose studijavo 60 proc. mergi¬nų ir 40 proc. vaikinų. Mer¬gi¬¬nos sudarė 89 proc. studijuojančių socialines paslaugas, 81 proc. – sveikatos priežiūrą, 76 proc. – pedagogiką, 69 proc. – verslą ir administravimą. Daugiau vaikinų studijavo transporto paslau¬gas – 90 proc., inžineriją – 85 proc., kompiuteriją – 82 proc., architektūrą ir statybą – 68 pro¬centai.
Dauguma – 88 proc. – bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų buvo moterys. Profesinėse mokyklose dirbo 67 proc., kolegijose – 70 proc. moterų, universitetuose didesnė dalis vyrų – 53 procentai. Apie pusę tyrėjų, dalyvaujančių mokslo tiriamojoje veikloje, sudarė moterys, o tarp habilituotų daktarų jų buvo tik 15 procentų.
2006 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 1,817 mln. moterų ir 1,587 mln. vyrų. Moterys sudarė 53,4 pro¬c. visų gyventojų.