Mokslininkai išsiaiškino, kad karinė Čingischano sėkmė, be kitų dalykų, susijusi ir su klimatu, interviu „LiveScience“ sakė viena iš tyrimų autorių Amy Hessle.

Pagal vieną iš ankstesnių hipotezių, užsitęsusios sausros ir gyvulių pašaro trūkumas paskatino mongolus veržtis į kaimynų teritoriją. Mokslininkai išsiaiškino, kas viskas buvo atvirkščiai.

A. Hessle pasakojo, kad iš pradžių ją kartu su kitais mokslininkais pakvietė į Mongoliją tyrinėti regiono klimato istoriją. Ypač mokslininkai turėjo išsiaiškinti tarpusavio ryšį tarp gaisrų ir globalinio atšilimo.

Mokslininkams pavyko rasti palei lavos srautus susidariusį dykumų rajoną, primenantį „tipinius amerikiečių Laukinius Vakarus“. Anot A. Hessle, panašiose sausringose teritorijose medžiai auga gana ilgai, o ir po to suyra tik per ilgą laiką. Mokslininkams pavyko aptikti senovės medienos liekanų.

A. Hessle žodžiais tariant, jiems labai pasisekė – rasti fragmentai leido atkurti informaciją apie to laiko, kai kūrėsi Mongolų imperija, oro sąlygas. Pasirodo, priešingai nei manyta iki šiol, Čingischano užkariavimų laikais oras buvo geras.

Mokslininkai kalba, kad palankios oro sąlygos greičiausiai padėjo užkariauti kaimynus – mongolų žirgams reikėjo milžiniško kiekio žolės. Jei oras būtų buvęs blogas, tai dėl žirgų pašaro stygiaus užkariautojai nebūtų tokie mobilūs.

Čingischanas, arba Didysis chanas, – Mongolų imperijos, didžiausios XIII amžiaus valstybės, įkūrėjas.