Danai, sekdami savo senelio, vokiečių rekrūto, pėdomis, Lietuvoje ketina sukti istorinį filmą

Publikuota: 2006 m. liepos 17 d. pirmadienis

Žvyrkelis
Šeši Danijos piliečiai pasiryžo ieškoti Lietuvoje savo senelio, dingusio per Pirmąjį pasaulinį karą, pėdsakų.

 

Liepos 20-ąją į Marijampolę atvykstantys danai senelio, vokiečių rekrūto, keliais vyks per Marijampolę, Raseinius, Ariogalą, Troškūnus link Zarasų, tuo pačiu sukdami du filmus – vieną istorinį, žygiuojant paskui danų kareivį vokiečių uniforma, o kitą – apie nūdieną, pranešė Marijampolės savivaldybė.

Danas Iveras Henningsenas Pirmajame pasauliniame kare buvo pašauktas į vokiečių kariuomenę ir Rytų fronte dirbo sanitaru. Būdamas raštingas, jis nuolat rašė šeimai, tad yra išlikę daugiau nei 150 laiškų ir 106 piešiniai. Būtent šie laiškai ir piešiniai paskatino danus vykti į ekspediciją.

Ekspedicijos tikslas dvejopas: pakartoti senąjį maršrutą – aplankyti vietoves, kuriose 1915 m. buvo apsistoję vokiečių kariai ir vyko mūšiai, bei pakalbėti su vietiniais gyventojais apie šiuolaikinio gyvenimo pokyčius, kas ir kaip pasikeitė Lietuvoje, įsijungus į naująją Europą.

Pasirinktą keliavimo būdą stengiamasi priartinti prie 20 a. pradžios sąlygų – kaimo žvyrkeliais planuojama riedėti vežimu su 14-15 raitų skautų palyda. Sugrįžus į Daniją, fiksuoti kelionės įspūdžiai virs paskaitomis, straipsniais, mokymo medžiaga bei ekspozicija su nuotraukomis ir piešiniais, skirtais plačiajai visuomenei.

Ekspedicijos dalyviai Lietuvoje ketina užsibūti iki rugpjūčio aštuntosios.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

 

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Kuriama technologija, gebanti perduoti žmogaus mintis

Išradėjas ir verslininkas Elon Musk tikisi sukurti technologiją, padedančią žmonėmis keistis mintimis per atstumą. skaityti »

Kanados banke – šokantis robotas konsultantas

Kanados bankas ATB pradėjo testuoti Japonijos įmonės „Softbank“ robotą „Pepper“. skaityti »

„Trekstor“ išleis laikrodį, veikiantį „Windows 10“ pagrindu

„Microsoft“ paskelbė, kad „Trekstor“ išleis išmanųjį laikrodį, kuris veiks valdomas operacinės sistemos „Windows 10 IoT Core“. skaityti »

Grįžta pomėgis spausdinti nuotraukas

Nors nuotraukų albumais galima grožėtis įrenginių ekranuose, vis dažniau lietuviai renkasi nuotraukas spausdinti ir saugoti popieriuje. skaityti »

Per kaulus grojančios ausinės būtų sužavėjusios L.Van Bethoveną

Ar žinote, kad L.Van Bethovenas apkurtęs naudojosi muzikos perdavimu kaulais? skaityti »

Vilniuje vėl statomi makaronų tiltai

Pavasarine tradicija jau tapęs išskirtinių tiltų statymo konkursas VGTU „Makaronų tiltai 2017“ šiemet grįžo su dar didesniais užmojais – kūrybiškos inžinerijos dvasia užkrėtęs Lietuvos mokyklas, šiemet čempionatas nusitaikė į universitetus. skaityti »

Lietuviai per internetą dažniausiai perka madingas prekes

Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir apsipirkdami tokiu būdu išleidžia vis daugiau pinigų. skaityti »

Bepilotės skraidyklės skraidins kraują

Dvi Šveicarijos miesto Lugano ligoninės nusprendė operatyviam kraujo ir biologinių medžiagų pristatymui panaudoti skraidykles „Matternet One“. skaityti »

Vilniuje pristatytas 41 išradimas – nuo kvapų lazdelės iki elektrinės riedlentės

Kovo 31 d. – balandžio 1 d. Vilniaus „Litexpo“ parodų ir kongresų centre buvo atidarytas pirmasis ir didžiausias Lietuvoje išradėjų konkursas „Vilnius išranda 2017”. skaityti »

Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų

Pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. skaityti »