Dar vienas žingsnis vandeniliu varomų variklių link

Publikuota: 2012 m. gruodžio 17 d. pirmadienis

Gauti vandenilio dujas, kuriomis būtų varomi ateities transporto priemonių varikliai ar gaminama elektros energija, pasidarė šiek tiek paprasčiau. Mokslininkų padarytas atradimas gali lemti nebrangaus ir praktiško būdo šioms dujoms gauti sukūrimą. Tam ketinama „įkinkyti“ nieko nekainuojančią saulės šviesą.

Mokslininkai sugalvojo praktiniams tikslams pritaikyti augaluose vykstančią fotosintezę, kurios metu saulės šviesa suskaido vandens molekules į deguonies ir vandenilio. Dalykas atrodo paprastas, bet netgi augaluose vykstančios cheminės reakcijos paklūsta griežtai koordinuotiems dėsniams. Šio proceso metu daugybėje vietų dalyvauja daugybė veikėjų. Tyrėjams dažniausiai pavyksta atkurti gal tik apie pusę fotosintezėje dalyvaujančių reakcijų.

Lapkritį žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje mokslininkai visą dėmesį sutelkė tai fotosintezės daliai, kurioje dalyvauja saulės šviesa. Niujorke esančio Ročesterio universiteto tyrėjai sukūrė mažytes kadmio ir seleno dalelytes (nanodaleles), kurios apšviestos šviesa emituoja elektronus. Kad šiuos elektronus būtų galima perduoti vandenilio jonams, dar turėjo būti sukurtas katalizatoriaus. Gavę elektronus vandenilio atomai virstų H2 molekulėmis. Tam jie sukūrė nikelio katalizatorių.

Tiriamąją sistemą sudarė indas, į kurį mokslininkai įpylė vandens, subėrė nanodaleles ir įkišo katalizatorių su dar kai kuriais komponentais. Šviesai ėmus kristi į nanokristalus, sistema „užsivedė“: ėmė gamintis vandenilio dujos. Ir nesustojo. Dažniausiai tokios sistemos šviesą absorbuojančioji dalis po kurio laiko ima degraduoti. Jai visiškai sugriuvus, visas procesas galutinai užgesta.

„Po dviejų savaičių viskas dar tebėjo kaip iš pypkės, – pasakoja vienas iš tyrėjų Toddas Kraussas. – Įrenginį sustabdėme tik išsekus mūsų kantrybei.“

Natūralios fotosintezės atveju elektronus gaunantis vandenilis skirtųsi iš skylančių vandens molekulių. Dar susidarytų deguonies molekulės. Minėtasis įrenginys vandens molekulių skaidyti negali – vandens molekulių funkciją čia atlieka citrinos rūgšties molekulės.

Pasak Stenfordo universiteto chemikės Hemamalos Karunadasos, naujasis įrenginys leidžia įveikti keletą kelyje į dirbtinę fotosintezę stovinčių kliūčių. Ši sistema yra ilgalaikė ir suderinama su vandeniu, be to, visi joje esantys cheminiai komponentai efektyviai atlieka ne vieną jiems patikėtą darbą.

Kitas svarbus dalykas, kurį pabrėžia Hemamala, yra tai, kad šviesos energiją absorbuojančių nanodalelių molekules galima priderinti prie skirtingo ilgio bangų, kurių saulės šviesoje yra labai daug.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Telefonus įkraus augalai

Barselonoje įsikūrusi pradedančioji įmonė „Arkyne Technologies“ atrado natūralų būdą įkrauti mobiliuosius telefonus. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Triukšmo žemėlapis padės susirasti tylesnį būstą

Kalifornijos technologijos instituto darbuotojas Brendan Farell sukūrė triukšmo žemėlapį, kuriame žmonės gali pasitikrinti triukšmo lygį aplink dominantį būstą, prieš jį įsigydami. skaityti »

„Huawei“ paaiškino, kaip mus veikia telefono ekrano spalvinė temperatūra

Kasdien naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, nesunku pastebėti, kad telefonų ir kitų įrenginių ekrano spalvos kartais skiriasi. Tačiau ar susimąstėte, nuo ko tai priklauso ir kaip šios spalvos mus veikia? skaityti »

Telefonus įkraus augalai

Barselonoje įsikūrusi pradedančioji įmonė „Arkyne Technologies“ atrado natūralų būdą įkrauti mobiliuosius telefonus. skaityti »

Kraujo tyrimams Lietuvoje pasitelkiami robotai

Kaune pradėjo veikti vienintelė Baltijos šalyse visiškai robotizuota medicininių tyrimų laboratorija. Pirmasis kraujo tyrimus atliekantis robotas Lietuvoje buvo pastatytas 2014 metais, o dabar sumontuota robotų ir automatinių analizatorių linija. skaityti »

Londone planuojama pastatyti medinį dangoraižį

Londono rajone Barbikane numatoma pastatyti 300 metrų aukščio medinį dangoraižį, pavadintą „Oakwood Tower“. skaityti »

„Samsung“ užpatentavo papildytosios realybės lęšius

Kontaktiniuose lęšiuose bus įtaisyta miniatiūrinė vaizdo kamera ir projektorius, taip pat davikliai, leidžiantys valdyti lęšius judinant vokus ir mirksint. skaityti »

Kodėl žmogui geriau gyventi išmaniuosiuose namuose?

Kaip į mūsų visų kasdienybę įsiveržė išmanieji telefonai, taip, turbūt neilgai trukus, miestus ir gyvenvietes užvaldys ir išmanieji namai. skaityti »

Marškinėliai, parodantys žmogaus vidų

„Virtuali-Tee“ – papildytosios realybės marškinėliai, atvaizduojantys žmogaus vidaus organus. skaityti »

Išmanioji šakutė imituos druskos skonį

Tokijo universitete, „Rekimoto“ laboratorijoje, buvo sukurta išmanioji šakutė, imituojanti druskos skonį burnoje. Kad apgautų žmogaus receptorius, naudojama silpna elektros srovė. skaityti »

Ateityje duris atrakinsime ranka?

Mikroschemų gamintoja „Digiwell“ sukūrė į ranką implantuojamą NFC lustą. Operacija užtrunka vos kelias minutes ir primena paprastą injekciją. skaityti »