Šuo

Sekmadienį išauš Šuns metai pagal kinų kalendorių, tačiau Kinijoje, kur vis daugiau žmonių šunis augina namie arba pasmerkia juos virimo puodui, geriausiais žmonių draugais vadinamų gyvūnų laukia toli gražu nevienodas likimas.

Kadaise pasmerktas kaip buržuazinė prabanga, šunų auginimas namie tampa vis didesniu kinų pomėgiu. Dabar šunį augina kas devintas Kinijos gyventojas. Šunys mylimų augintinių statusą įgauna ir kitose Azijos šalyse.

Šunų savininkai nuo Taibėjaus iki Tokijo išleidžia tūkstantines sumas, savo keturkojus vesdami į grožio salonus, kur jiems ne tik apkerpamas kailis, bet ir padaromas pedikiūras, masažas bei akupunktūra.

Šunys netgi turi savo kavines, laidojimo rūmus ir mokyklas.

Tačiau ne visi gali mėgautis tokia prabanga.

Kinijoje ir kinų bendruomenėse visoje Azijoje šunų mėsa ir toliau laikoma delikatesu. Kitiems šunims dar esant gyviems nudiriamas kailis, kuris naudojamas drabužių puošimui ar mados aksesuarams.

Kinijoje kiekvienais metais nužudoma iki 10 mln. šunų. Daugelis jų žudomi lėtai ir žiauriai, nes manoma, kad tada jų mėsa būna skanesnė, sakė Jill Robinson (Džil Robinson), Honkonge įkūrusi Azijos gyvūnų fondą.

„Žmonių požiūris per pastaruosius 15 metų pasikeitė, bet Kinija ir toliau lieka didžiausia pasaulyje šunienos vartotoja“, – sakė J.Robinson.

Šiaurės Kinijoje dideli šunys, pavyzdžiui, senbernarų ar Tibeto mastifų veislės, kryžminami su vietos šunimis, kad būtų išvesta greitai augančių, mėsinių šunų veislė, pažymėjo ji.

Netgi tokiuose kosmopolitiškuose miestuose kaip Pekinas yra restoranų, kuriuose gaminami patiekalai iš šunienos. Jie ypač tampa populiarūs žiemą, nes kinai mano, kad šunų mėsa, savo skoniu primenanti jautieną, padeda išlaikyti šilumą.

Kinijoje taip pat mėgstama nudirti kailį gyviems šunims, nes tai padeda išsaugoti jų odą, teigia gyvūnų aktyvistai.

Valstybinės pramonės ir prekybos administracijos pareigūnas Yu Fachangas (Ju Fačangas) patvirtino, kad ši praktika vis dar taikoma.

„Šiuo metu kai kuriuose gyvūnų turguose oda nudiriama gyviems šunims ir katėms. Mes vis dar neturime įstatymų, draudžiančių žudyti tokius gyvūnus kaip šunys ir katės“, – teigė jis, pridūręs, kad tokie įstatymai jau ruošiami.

Roko žvaigždė Paulas McCartney (Polas Makartnis) lapkričio mėnesį sakė niekada nekoncertuosiantis Kinijoje, kai pamatė slaptą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip viename turguje dėl kailio žudomi šunys ir katės.

Vaizdo įraše, kurį išplatino gyvūnų teisių organizacijos PETA padalinys Vokietijoje, matyti, kaip viename Pietų Kinijos turguje metaliniuose narvuose uždaryti šunys nuo dviaukščio autobuso viršaus tėškiami žemėn ant betoninio grindinio.

ŠUNIENOS TROŠKINYS SU AŠTRIU SMEGENŲ PADAŽU

Šunis mylinčioje Japonijoje dauguma žmonių, regis, sužinojo, kad kinų restoranuose galima paragauti šunienos tik tada, kai gruodžio mėnesį buvo rasta 30 šunų galvų, sumestų į negilų griovį prie vieno Tokijo kalėjimo.

Policija nustatė, jog galvas išmetė vienas mėsos importuotojas, kai jam pavyko parduoti tik keturkojų kūnus.

Ant Tokijo restorano „Peking Stand“ sienų šalimais nufotografuotų keptų jūros gėrybių, daržovių ir troškintos jautienos galima išvysti ir patiekalų iš šunų mėsos nuotraukas.

Šuniena tradiciškai valgoma ir Korėjoje, ypač karštomis vasaros dienomis, tačiau po kritikos, kuri pasigirdo per 1988 metų Seulo olimpines žaidynes ir 2002 metų futbolo pasaulio čempionatą, kai kurie šunienos restoranai pasitraukė į pogrindį.

Šunys, dažniausiai maišytos veislės, dėl mėsos auginami fermose. Paprastai jie vežami į skerdyklas ir užmušami elektros srove, tačiau Pietų Korėjos provincijose dažnai pjaunami ir tradiciniu būdu.

Kad mėsa būtų minkštesnė, šunys kariami arba mirtinai užtalžomi. Iš šunienos gaminamas bošintangas, arba kūną palaikanti sriuba, kuriai šunų mėsa verdama su daržovėmis, fermentuotomis pupelėmis ir aitriųjų paprikų milteliais.

MAŽĖJANTIS APETITAS

Tačiau pastaraisiais metais Pietų Korėjoje šunienos vartojimas žymiai sumažėjo, teigia Korėjos asociacijos už gyvūnų apsaugą vadovas Lee Won-Bokas (Li Vonbokas).

„Vis daugiau ir daugiau korėjiečių šlykštisi valgyti šunis, mat plinta pomėgis auginti juos namie“, – sakė jis.

2005 metais naminių šunų skaičius pakilo iki 3,5 mln., nors prieš penkerius metus jų buvo tik 2,7 mln. Šunys dabar laikomi kas penktuose namuose.

Šaltiniai pramonėje nurodė, kad praėjusiais metais naminiams gyvūnams skirtos industrijos, – grožio salonų, apdarų parduotuvių, restoranų bei viešbučių šunims – apyvarta sudarė 1,9 mlrd. dolerių (5,3 mlrd. litų).

Tipiškas šunų gyvenimas gerėja ir Kinijoje. Namuose auginamų šunų populiacija pasiekė 150 mln., o ekspertai prognozuoja, kad šunų maisto ir aksesuarų rinka iki 2008 metų pasieks 6 mlrd. juanių (2,1 mlrd. litų)apyvartą.

Aktyvistai tikisi, kad netrukus meilė šunims virs norma, kaip yra Honkonge ir Taivane, kur šuniena valgoma retai, o prekiauti ja uždrausta.

Taivano gyventojai seka japonų pavyzdžiu ir dėl savo augintinių taip pat išleidžia krūvas pinigų.

Saloje kaip grybų po lietaus pridygo šiems keturkojams skirtų kavinių ir restoranų. Pasipelnyti iš meilės gyvūnams suskubo ir šunims skirtos prabangios parduotuvės, foto studijos, klubai, viešbučiai ir SPA centrai.

J.Robinson tvirtina, kad šunims patinka geras gyvenimas.

Be to, kad šunys tarnauja žmonėms tapdami neregių vedliais ar dalyvaudami gelbėjimo misijose kalnuose, naujausi tyrimai rodo, kad jie net sugeba užuosti prostatos ir plaučių vėžį.

„Jie žmonėms teikia neprilygstamas paslaugas ir nusipelno daugiau negu patekti ant stalo“, – sakė ji.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.