Velionio Čečėnijos sukilėlių lyderio Džocharo Dudajevo našlė Ala Dudajeva sau ir savo šeimai prašo Estijos pilietybės.
Čečėnų pabėgėliai
 |
Velionio Čečėnijos sukilėlių lyderio Džocharo Dudajevo našlė Ala Dudajeva sau ir savo šeimai prašo Estijos pilietybės.
A.Dudajeva prašo suteikti Estijos pilietybę jai ir jos vaikams Ovlurui, Danei ir Degiui, taip pat anūkams Deniui, Samatui, Kamilei, Džamatui ir Šamiliui.
Nuo birželio Estijoje įsigaliojo Pilietybės įstatymo pataisos, kurios buvo pasiūlytos dar prieš trejus metus. Tuomet Estijos vadovybė nesutiko suteikti pilietybės A.Dudajevai.
2003 metų pradžioje Estijos centristų frakcijos parlamentaras Olevas Rajus pranešė, kad A.Dudajevai ir jos artimam giminaičiui Adamui Čechojevui pasiūlė persikelti gyventi į Estiją.
Pasak ministro patarėjo gyventojų klausimais Aarne Veedlos (Arnės Vedlos), 2003 metais vyriausybė nusprendė, kad A.Dudajevai negalima suteikti Estijos pilietybės už ypatingus nuopelnus, nes ji Estijoje negyvena.
Birželį įsigaliojusios įstatymo pataisos numato, kad suteikti Estijos pilietybę už ypatingus nuopelnus galima ir nerezidentams.
Pasak „Eesti P?evaleht“, dabartinė vyriausybė jau apsvarstė galimybę suteikti A.Dudajevai Estijos pilietybę ir šią perspektyvą vertina teigiamai.
„Jei A.Dudajeva ir jos šeimos nariai paprašytų suteikti jiems Estijos pilietybę, tai būtų visai įmanoma“, – ketvirtadienį teigė A.Veedla.
„Anksčiau A.Dudajeva gyveno Stambule, dabar gyvena Lietuvoje. Tačiau čia ji gali gauti pilietybę tik išgyvenusi dešimt metų. A.Dudajeva nuolat domisi galimybe sugrįžti į Estiją, kur ji gyveno su vyru sovietiniais laikais, kur jie buvo priregistruoti ir kur jie turėjo butą Tartu“, – pažymėjo A.Veedla.
Pasak jo, klausimas dėl pilietybės suteikimo už ypatingus nuopelnus pradedamas nagrinėti gavus oficialų vieno iš vyriausybės narių prašymą, paprastai metų pabaigoje.
„Jei Dudajeva gaus Estijos pilietybę, tai bus naujojo įstatymo precedentas, – pabrėžė A.Veedla.
Jis taip pat pridūrė, kad, jo žiniomis, “Rusija Dudajevai neturi jokių pretenzijų„.
A.Dudajeva teigė, kad Čečėnijos vyriausybė siūlė jai persikelti į Čečėniją ir tapti Rusijos piliete. Tačiau Dž.Dudajevo našlė pažymėjo, kad toks poelgis reikštų Čečėnijos karo aukų ir iki šiol kovojančių separatistų išdavystę.
Nuo 2006 metų pradžios A.Dudajeva du dviem sūnumis ir dviem vaikaičiais gyvena Vilniuje, kur juos pakvietė Dž.Dudajevo draugas iš Tartu aviacijos pulko Vytautas Eidukaitis. A.Dudajeva ir toliau pasiliktų čia gyventi, tačiau Lietuvos pilietybę ji galėtų gauti tik išgyvenusi šioje šalyje dešimt metų. Nuo 2003 metų našlė gyveno Stambule.
1987 – 1991 metais Sovietų Sąjungos karinių oro pajėgų generolas majoras Dž.Dudajevas buvo aviacijos divizijos Estijos Tartu mieste vadas ir Tartu įgulos viršininkas.
Dž.Dudajevas, paskelbęs Čečėnijos nepriklausomybę ir tapęs jos prezidentu, žuvo 1996 metų balandžio 21 dieną viename Grozno rajone per Rusijos oro pajėgų tikslinę ataką.
Estų lyderiai šiltai prisimindavo Dž.Dudajevą už tai, kad vadovaudamas Tartu aviacijos pulkui jis netrukdė Estijai atkurti nepriklausomybės, rašo laikraštis.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB “BNS„ sutikimo draudžiama.