Kinetinės energijos rekuperacijos sistemos (KERS) sėkmė „Formulės 1“ lenktynėse, kai iš kinetinės energijos generuojama ir baterijose sukaupiama elektros energija naudojama epizodiškai padidinti bolidų galią, automobilių sporto vadovams suteikia vilties, jog vien tik elektra varomos F1 bolidų modifikacijos suteiktų reikšmingą impulsą ilgesnio nuotolio elektromobilių pramonės vystymui.

„Vieną gražią dieną „Formulės-1“ čempionate mes iš tikrųjų sulauksime vien tik elektra varomų bolidų“, – tvirtina „Mercedes Grand Prix“ komandos vykdomasis direktorius Nikas Frajus (Nick Fry).

KERS sistemą sudaro kombinuotas motoras-generatorius, sujungtas su varomuoju varikio velenu, o bolido dugne sumontuotos ličio jonų baterijos. Bolido stabdymo metu minėtas generatorius kinetinę energiją paverčia elektros energija, kuria ir įkraunamos baterijos. Sykį viename rate pilotas 6,6 s gali panaudoti baterijose sukauptą energiją papildomam bolido greičiui išvystyti. Sukaupta elektros energija bolido variklį impulso metu praturtina papildoma aštuoniasdešimčia arklio galių (60 kilovatų).

„KERS jau dabar daro didžiulę įtaką automobilių technologijoms, – teigia N. Frajus. – Tik įsivaizduokite, kaip nenuspėjamai turėtų vykti visos distancijos metu vien tik elektra varomų bolidų lenktynės.“

„Mūsų komandos bolidų varikliams KERS sistemas kūrę inžinieriai projektuoja ir regeneracines stabdymo sistemas, kurios ateityje bus diegiamos serijiniuose „Mercedes“ automobiliuose. Tad galima drąsiai tvirtinti, jog tarp KERS sistemos ir keliuose riedančių transporto priemonių jau dabar yra tiesioginė sąsaja.“

„Visiškai elektrinių bolidų lenktynės yra geriausia, ką F1 gali pasiūlyti ateityje, – tvirtina D. Džonsas. – Tai pastūmės mus progresuoti anglies pagrindu veikiančioms technologijoms alternatyviomis kryptimis.“