Gandrai – pakeliui į Lietuvą

Publikuota: 2006 m. kovo 25 d. šeštadienis

Gandrai
Gandrai

Baltieji gandrai daugelyje Europos valstybių tapo didele retenybe. Juos globoti įpareigoja ES laukinių paukščių apsaugos direktyva. Lietuva gali didžiuotis, kad turi didelę šių paukščių populiaciją. Šiuo metu mūsų šalyje bei šiaurinėje Lenkijoje yra susitelkusi didžioji Europos baltųjų gandrų populiacijos dalis. Gamtininkai priskaičiuoja apie 13 tūkstančių Lietuvoje perinčių gandrų porų.

Būna metų, kai gandrai iš žiemaviečių sugrįžta paskutinį kovo dešimtadienį, tačiau šiemet, pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, jų dar reikės palaukti. Dabar paukščiai turėtų būti pusiaukelėje į namus. Tačiau šiemet ne visi sugrįžusieji gandrai gali būti draugiškai sutikti. Gamtosaugininkai susirūpinę, kad kai kurie dėl paukščių gripo pavojaus sunerimę žmonės yra nusiteikę ardyti gandralizdžius. 

Visų pirma, kaip sakė Selemonas Paltanavičius, mūsų šalyje ligi šiol dar nėra nustatyta nė vieno paukščių gripo atvejo. Antra, šia liga sergantys paukščiai gyvena neilgai ir greitai žūsta. Tokie paukščiai neskrenda į lizdus, juo labiau – jų netvarko, neperi. Tokį ilgą kelią į namus įveikę ir lizde kleketuojantys gandrai tiesiog negali būti sergantys.

Jeigu žmogus vis dėlto nusprendė, kad nebenori savo sodyboje turėti gandralizdžio, jis negali jo griauti. Laukinės gyvūnijos įstatymas draudžia savavališkai ardyti paukščių lizdus. Vienintelė išeitis – gandralizdį perkelti į kitą vietą. Geriausia – arba į medį, arba ant atokiau stovinčio pastato stogo, arba ant tam pastatyto tvirto stulpo. Tokį lizdo išardymą privalu suderinti su rajonų aplinkos apsaugos agentūromis. Kad paukščiai negrįžtų į senojo lizdo vietą, būtina įruošti apsaugas, trukdančias ten iš naujo sukti lizdą. Tokie pat reikalavimai – lizdą perkelti į naują vietą ir įrengti apsaugas – taikomi ir vandentiekio bokštų savininkams, norintiems gandrus „iškraustyti“ nuo bokštų.

Pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą žalos, padarytos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms, apskaičiavimo metodiką už baltojo gandro sunaikinimą skiriama 519 Lt bauda, o už sunaikintą lizdavietę – 1038 Lt bauda.


Šaltinis: Aplinkos ministerija
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

„Microsoft“ mokys pažinti gėles

Kompanija „Microsoft“, bendradarbiaudama su kinų botanikais, kuria programą, kuri atpažintų augalus iš jų nuotraukų. skaityti »

Olimpiados dalyviams dovanų – olimpinės monetos

Į olimpines žaidynes Brazilijoje išvykstantiems mūsų šalies plaukikams Lietuvos bankas padovanojo pirmąsias olimpinės serijos monetas. skaityti »

Kuriama programa, piešinius paverčianti nuotraukomis

Olandijos Neimegeno universiteto neurobiologai šiuo metu kuria neuroninį tinklą, kuris gebėtų nupieštus eskizus paversti nuotraukomis. skaityti »

Pristatytas išmaniausias pasaulyje dviratis

Bendrovė „Volata Cycles“ išleido patį išmaniausią pasaulyje dviratį. Jo pagrindą sudaro palengvintas aliuminio rėmas ir platesnė nei įprastiniuose modeliuose anglies pluošto šakė. Tai leidžia įdėti platesnius ratus ir padidinti pravažumą. skaityti »

Patarimai „Pokemon Go“ gerbėjams: kaip taupyti telefono bateriją

Pasaulis kraustosi iš proto dėl naujojo žaidimo „Pokemon Go“, mušančio populiarumo rekordus. Jeigu savo išmaniajame telefone jau bandėte pagauti pokemoną ir jūs, turėjote pastebėti, kad ši pramoga įrenginio bateriją iškrauna labai greitai. skaityti »

Susimokėti už viešojo transporto bilietą galima ir nagais

Londono dizainerė Liusi Devis sukūrė unikalų manikiūrą, leidžiantį atsiskaityti už paslaugas. skaityti »

Mokslininkai išmokė robotą vaikščioti žmogiškai

Džordžijos technologijos instituto mokslininkai sukūrė robotą DURUS, kuris geba eiti tiksliai taip, kaip žmogus. skaityti »

Telefoną įkraus užrašų knygelė

Amerikiečių bendrovė „Solar Shtick“ pristatė bloknotą „Powerbook“ su Saulės elementais. skaityti »

Eksperimentas parodė, kad vyrai nepaleidžia savo telefonų iš rankų

Moterys gali dvigubai ilgiau išsiversti be telefono, tačiau nei vieni, nei kiti neišlaukia nė minutės. skaityti »

Žmogaus oda taps monitoriumi?

Japonijos mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Takao Somea, sukūrė itin ploną ir lankstų ekraną, tvirtinamą prie žmogaus odos. skaityti »