Gandrai – pakeliui į Lietuvą

Publikuota: 2006 m. kovo 25 d. šeštadienis

Gandrai
Gandrai

Baltieji gandrai daugelyje Europos valstybių tapo didele retenybe. Juos globoti įpareigoja ES laukinių paukščių apsaugos direktyva. Lietuva gali didžiuotis, kad turi didelę šių paukščių populiaciją. Šiuo metu mūsų šalyje bei šiaurinėje Lenkijoje yra susitelkusi didžioji Europos baltųjų gandrų populiacijos dalis. Gamtininkai priskaičiuoja apie 13 tūkstančių Lietuvoje perinčių gandrų porų.

Būna metų, kai gandrai iš žiemaviečių sugrįžta paskutinį kovo dešimtadienį, tačiau šiemet, pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, jų dar reikės palaukti. Dabar paukščiai turėtų būti pusiaukelėje į namus. Tačiau šiemet ne visi sugrįžusieji gandrai gali būti draugiškai sutikti. Gamtosaugininkai susirūpinę, kad kai kurie dėl paukščių gripo pavojaus sunerimę žmonės yra nusiteikę ardyti gandralizdžius. 

Visų pirma, kaip sakė Selemonas Paltanavičius, mūsų šalyje ligi šiol dar nėra nustatyta nė vieno paukščių gripo atvejo. Antra, šia liga sergantys paukščiai gyvena neilgai ir greitai žūsta. Tokie paukščiai neskrenda į lizdus, juo labiau – jų netvarko, neperi. Tokį ilgą kelią į namus įveikę ir lizde kleketuojantys gandrai tiesiog negali būti sergantys.

Jeigu žmogus vis dėlto nusprendė, kad nebenori savo sodyboje turėti gandralizdžio, jis negali jo griauti. Laukinės gyvūnijos įstatymas draudžia savavališkai ardyti paukščių lizdus. Vienintelė išeitis – gandralizdį perkelti į kitą vietą. Geriausia – arba į medį, arba ant atokiau stovinčio pastato stogo, arba ant tam pastatyto tvirto stulpo. Tokį lizdo išardymą privalu suderinti su rajonų aplinkos apsaugos agentūromis. Kad paukščiai negrįžtų į senojo lizdo vietą, būtina įruošti apsaugas, trukdančias ten iš naujo sukti lizdą. Tokie pat reikalavimai – lizdą perkelti į naują vietą ir įrengti apsaugas – taikomi ir vandentiekio bokštų savininkams, norintiems gandrus „iškraustyti“ nuo bokštų.

Pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą žalos, padarytos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms, apskaičiavimo metodiką už baltojo gandro sunaikinimą skiriama 519 Lt bauda, o už sunaikintą lizdavietę – 1038 Lt bauda.


Šaltinis: Aplinkos ministerija
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Kinijoje pradedama prekiauti automobiliais su atsiskaitymo funkcija

„Alibaba Group“ pristatė sportinį automobilį RX5, kuris turi savo operacinę sistemą, yra prijungtas prie interneto ir kuriame galima atlikti mokėjimus per mokėjimo sistemą „Alipay“. skaityti »

Londono gatvėmis važinėja robotai kurjeriai

Maisto pristatymo tarnyba „Just Eat“ paskelbė, kad jau 2016 m. Londone pasirodys robotai kurjeriai, pristatantys maistą. skaityti »

Asmenukių mada nesitraukia: 7 stebinantys faktai

Prieš kelias savaites pasaulis minėjo asmenukių (angl. Selfie) dieną. Nenuostabu, kad visai neseniai išpopuliarėjusios, šio tipo fotografijos tokią dieną jau turi – juk milijonus išmaniųjų telefonų bei socialinius tinklus jos užtvindė akimirksniu. skaityti »

Sportas kitaip: technologijos, keičiančios žiūrovų įpročius

Dalis žmonių mėgsta drauge su bendraminčiais stebėti futbolą ar kitas sporto varžybas gyvai stadionuose bei sporto arenose, tačiau šiuolaikinės technologijos pateikia daugiau alternatyvų. skaityti »

Robotė žirafa padės sutvarkyti virtuvę

„Boston Dynamics“ pristatė naują keturkojį robotą „SpotMini“, panašų į žirafą. skaityti »

Maža ausinė padės suprasti kiekvieną kalbą

Bendrovės „Indiegogo“ steigėjas sukūrė belaides ausines, kurios realiuoju laiku verčia skirtingų kalbų pašnekovų kalbą. skaityti »

77 proc. paauglių net vasarą neįsivaizduoja gyvenimo be išmaniojo telefono

Vyresniųjų klasių moksleiviai aktyviai naudojasi įrenginiais ir mokslo metais, ir per atostogas. Remiantis „Kaspersky Lab“ duomenimis, 73 proc. 14–16 metų paauglių neįsivaizduoja gyvenimo be išmaniojo telefono, o 49 proc. negali be socialinių tinklų. skaityti »

Kaip teisingai gelbėti sušlapusį telefoną?

Vasarai atėjus lietuviai išmanųjį telefoną nešasi visur, net ir ten kur yra rizika jam sušlapti – vidury ežero valtyje, duše ar upelyje. Net ir atsitikus blogiausiam, panikuoti neverta – tereikia sekti penkiais žingsniais, kurie gali šlapią telefoną atgaivinti antram gyvenimui. skaityti »

Atmintinė atostogaujantiems: kaip apsaugoti telefoną paplūdimyje?

Siūlome laikytis trijų auksinių taisyklių, kad leisdami laiką paplūdimyje, nepakenktumėte savo telefonui. skaityti »

Sportbačiai vietoj ortopedo ir asmeninio trenerio

Lenovo“ pademonstravo išmaniuosius sportbačius, kurie pritaiko prie kojos vidpadžius ir parenka treniruočių programą. skaityti »