Gandrai – pakeliui į Lietuvą

Publikuota: 2006 m. kovo 25 d. šeštadienis

Gandrai
Gandrai

Baltieji gandrai daugelyje Europos valstybių tapo didele retenybe. Juos globoti įpareigoja ES laukinių paukščių apsaugos direktyva. Lietuva gali didžiuotis, kad turi didelę šių paukščių populiaciją. Šiuo metu mūsų šalyje bei šiaurinėje Lenkijoje yra susitelkusi didžioji Europos baltųjų gandrų populiacijos dalis. Gamtininkai priskaičiuoja apie 13 tūkstančių Lietuvoje perinčių gandrų porų.

Būna metų, kai gandrai iš žiemaviečių sugrįžta paskutinį kovo dešimtadienį, tačiau šiemet, pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, jų dar reikės palaukti. Dabar paukščiai turėtų būti pusiaukelėje į namus. Tačiau šiemet ne visi sugrįžusieji gandrai gali būti draugiškai sutikti. Gamtosaugininkai susirūpinę, kad kai kurie dėl paukščių gripo pavojaus sunerimę žmonės yra nusiteikę ardyti gandralizdžius. 

Visų pirma, kaip sakė Selemonas Paltanavičius, mūsų šalyje ligi šiol dar nėra nustatyta nė vieno paukščių gripo atvejo. Antra, šia liga sergantys paukščiai gyvena neilgai ir greitai žūsta. Tokie paukščiai neskrenda į lizdus, juo labiau – jų netvarko, neperi. Tokį ilgą kelią į namus įveikę ir lizde kleketuojantys gandrai tiesiog negali būti sergantys.

Jeigu žmogus vis dėlto nusprendė, kad nebenori savo sodyboje turėti gandralizdžio, jis negali jo griauti. Laukinės gyvūnijos įstatymas draudžia savavališkai ardyti paukščių lizdus. Vienintelė išeitis – gandralizdį perkelti į kitą vietą. Geriausia – arba į medį, arba ant atokiau stovinčio pastato stogo, arba ant tam pastatyto tvirto stulpo. Tokį lizdo išardymą privalu suderinti su rajonų aplinkos apsaugos agentūromis. Kad paukščiai negrįžtų į senojo lizdo vietą, būtina įruošti apsaugas, trukdančias ten iš naujo sukti lizdą. Tokie pat reikalavimai – lizdą perkelti į naują vietą ir įrengti apsaugas – taikomi ir vandentiekio bokštų savininkams, norintiems gandrus „iškraustyti“ nuo bokštų.

Pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą žalos, padarytos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms, apskaičiavimo metodiką už baltojo gandro sunaikinimą skiriama 519 Lt bauda, o už sunaikintą lizdavietę – 1038 Lt bauda.


Šaltinis: Aplinkos ministerija
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

NASA siūlo apdovanojimą už geriausią Marso kolonizavimo planą

Agentūra NASA (angl. National Aeronautics and Space Administration) paskelbė konkursą, kuriame tarpusavyje rungtųsi Marso kolonizavimo idėjos. skaityti »

Robotas chirurgas užsiuvo vynuogę

„Intuitive Surgical“ pademonstravo, kaip robotas „Da Vinci“ sugeba kruopščiai užsiūti praplėštą vynuogės odelę. skaityti »

Mažiausias akumuliatorius – tik 2 mm

Ilinojaus universiteto (JAV) mokslininkai sukūrė 2 milimetrų pločio akumuliatorių. Jo talpos užteks nedidelei mikroschemai. skaityti »

Kasdienybę keičiančios išmanios studentų idėjos

Studentų iš visos Lietuvos idėjos susirungė VU Ekonomikos fakulteto Rinkodaros katedros kuruojamų studentų organizuojamame rinkodaros projektų konkurso „Idėja“ finale. skaityti »

Amerikietis sukūrė kreditinės kortelės dydžio žaidimų įrenginį

8 bitų žaidimų įrenginys „Arduboy“ veikia „Arduino“ sistemos pagrindu. Jis sudarytas iš bespalvio 3,3 cm pločio OLED ekrano, šešių mygtukų, dviejų garsiakalbių ir USB jungties. skaityti »

Kompiuterinis žaidimas gydo akis?

Bendrovė „Ubisoft“ kartu su „Amblyotech“ sukūrė žaidimą „Dig Rush“, skirtą gydyti vadinamąją „tingiąją“ akį. skaityti »

Lietuvaičių sėkmė mintino skaičiavimo varžybose: pirmą kartą aplenktos visos valstybės!

Rygoje vykusiame tarptautiniame mintino skaičiavimo konkurse „Matmintinis–Pranglimine“ lietuviai iškovojo daugiau aukso medalių, nei bet kuri kita komanda ir tai padarė pirmąkart žaidimo istorijoje. skaityti »

Lietuvoje kuriami nanorobotai, lemsiantys permainas medicinoje

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai kuria nanorobotus, galinčius transportuoti veikliąsias medžiagas į vėžio pažeistą audinį. skaityti »

VGTU studentai pagerino Lietuvos rekordą: tiltas iš makaronų atlaikė 251 kilogramą

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) įvyko Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2015“ finalinis etapas. Jaunųjų inžinierių iš spagečių pastatytas nė kilogramo nesveriantis tiltas atlaikė net 251 kilogramo apkrovą ir praėjusiais metais pasiektą šalies rekordą pagerino daugiau nei du kartus. skaityti »

Jono Meko interneto sakmė Venecijoje

Gegužės 6 d. Venecijos meno bienalėje atidarytas specialus paviljonas, dedikuotas nepriklausomo kino legendai Jonui Mekui. „Internet Saga“ (interneto sakmė) – vienintelis virtualus projektas, skirtas menui internete tarptautiniame renginyje. skaityti »