Gandrai – pakeliui į Lietuvą

Publikuota: 2006 m. kovo 25 d. šeštadienis

Gandrai
Gandrai

Baltieji gandrai daugelyje Europos valstybių tapo didele retenybe. Juos globoti įpareigoja ES laukinių paukščių apsaugos direktyva. Lietuva gali didžiuotis, kad turi didelę šių paukščių populiaciją. Šiuo metu mūsų šalyje bei šiaurinėje Lenkijoje yra susitelkusi didžioji Europos baltųjų gandrų populiacijos dalis. Gamtininkai priskaičiuoja apie 13 tūkstančių Lietuvoje perinčių gandrų porų.

Būna metų, kai gandrai iš žiemaviečių sugrįžta paskutinį kovo dešimtadienį, tačiau šiemet, pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, jų dar reikės palaukti. Dabar paukščiai turėtų būti pusiaukelėje į namus. Tačiau šiemet ne visi sugrįžusieji gandrai gali būti draugiškai sutikti. Gamtosaugininkai susirūpinę, kad kai kurie dėl paukščių gripo pavojaus sunerimę žmonės yra nusiteikę ardyti gandralizdžius. 

Visų pirma, kaip sakė Selemonas Paltanavičius, mūsų šalyje ligi šiol dar nėra nustatyta nė vieno paukščių gripo atvejo. Antra, šia liga sergantys paukščiai gyvena neilgai ir greitai žūsta. Tokie paukščiai neskrenda į lizdus, juo labiau – jų netvarko, neperi. Tokį ilgą kelią į namus įveikę ir lizde kleketuojantys gandrai tiesiog negali būti sergantys.

Jeigu žmogus vis dėlto nusprendė, kad nebenori savo sodyboje turėti gandralizdžio, jis negali jo griauti. Laukinės gyvūnijos įstatymas draudžia savavališkai ardyti paukščių lizdus. Vienintelė išeitis – gandralizdį perkelti į kitą vietą. Geriausia – arba į medį, arba ant atokiau stovinčio pastato stogo, arba ant tam pastatyto tvirto stulpo. Tokį lizdo išardymą privalu suderinti su rajonų aplinkos apsaugos agentūromis. Kad paukščiai negrįžtų į senojo lizdo vietą, būtina įruošti apsaugas, trukdančias ten iš naujo sukti lizdą. Tokie pat reikalavimai – lizdą perkelti į naują vietą ir įrengti apsaugas – taikomi ir vandentiekio bokštų savininkams, norintiems gandrus „iškraustyti“ nuo bokštų.

Pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą žalos, padarytos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms, apskaičiavimo metodiką už baltojo gandro sunaikinimą skiriama 519 Lt bauda, o už sunaikintą lizdavietę – 1038 Lt bauda.


Šaltinis: Aplinkos ministerija
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Šiuolaikiniai vaikai pinigus taupys skaitmeninėse taupyklėse

Kiekvienas vaikystėje esame turėjęs monetų taupyklę. Kaip vaikai taupys pinigus, jei kažkada pasaulyje nebebus grynųjų? skaityti »

Skeptiškiems tėveliams: 5 faktai apie vaizdo žaidimų naudą

Tyrimai atskleidė, kad saikingos pramogos su vaizdo žaidimais gali teikti naudą ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. skaityti »

NATO suvažiavimą saugos ereliai

Gegužės 25 d. Briuselyje vyks NATO renginys, kuriame dalyvaus ir JAV prezidentas Donaldas Trampas. Į susitikimą suvažiuos valdžios atstovai iš 29 šalių. skaityti »

Dubajaus gatvėse patruliuoja robotas–policininkas

Į darbą priimtas pirmasis robotas–policininkas. Jis prisijungė prie policininkų būrio Arabų Emyratuose, Dubajuje. skaityti »

Kodėl lietuviai mėgsta atsiskaityti tik gavę prekes?

Mokėjimas už prekes jų pristatymo metu – vienas populiariausių būdų atsiskaityti už internetinius pirkinius Lietuvoje. skaityti »

Kad palinkus prie išmaniųjų kupra neužaugtų...

JAV vykdytas tyrimas parodė, kad nuolatinis žiūrėjimas į išmanųjį telefoną žemyn prilygsta maždaug 27 kilogramų svoriui, pakabintam ant kaklo, o tai pastarajam nėra naudinga. skaityti »

Nauja mobilioji programėlė – unikalus emocinės pagalbos sau būdas

Kiekvienas programėlės naudotojas galės žymėti ir stebėti savo emocinę būklę, tikimasi, kad šis įrankis padės ugdyti emocinį raštingumą. skaityti »

Kvadratinės Latvijos kolekcinės monetos tiražas išgraibstytas akimirksniu

Gegužės pradžioje Latvijos centrinis bankas pradėjo prekiauti nauja kolekcine moneta, skirta Latgalos kongreso šimtmečiui. skaityti »

Išleista Eurovizijos konkursui skirta moneta

Nacionalinis Ukrainos bankas gegužės 11 d. pradės prekiauti kolekcine moneta, skirta „Eurovizijos 2017“ konkursui. skaityti »

Mokslas atskleidė, ko reikia norint sukurti genialų protą

Intelektas – nėra būtinas genijaus požymis, svarbus žmogaus kūrybiškumas ir atkaklumas. skaityti »