Gandrai – pakeliui į Lietuvą

Publikuota: 2006 m. kovo 25 d. šeštadienis

Gandrai
Gandrai

Baltieji gandrai daugelyje Europos valstybių tapo didele retenybe. Juos globoti įpareigoja ES laukinių paukščių apsaugos direktyva. Lietuva gali didžiuotis, kad turi didelę šių paukščių populiaciją. Šiuo metu mūsų šalyje bei šiaurinėje Lenkijoje yra susitelkusi didžioji Europos baltųjų gandrų populiacijos dalis. Gamtininkai priskaičiuoja apie 13 tūkstančių Lietuvoje perinčių gandrų porų.

Būna metų, kai gandrai iš žiemaviečių sugrįžta paskutinį kovo dešimtadienį, tačiau šiemet, pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, jų dar reikės palaukti. Dabar paukščiai turėtų būti pusiaukelėje į namus. Tačiau šiemet ne visi sugrįžusieji gandrai gali būti draugiškai sutikti. Gamtosaugininkai susirūpinę, kad kai kurie dėl paukščių gripo pavojaus sunerimę žmonės yra nusiteikę ardyti gandralizdžius. 

Visų pirma, kaip sakė Selemonas Paltanavičius, mūsų šalyje ligi šiol dar nėra nustatyta nė vieno paukščių gripo atvejo. Antra, šia liga sergantys paukščiai gyvena neilgai ir greitai žūsta. Tokie paukščiai neskrenda į lizdus, juo labiau – jų netvarko, neperi. Tokį ilgą kelią į namus įveikę ir lizde kleketuojantys gandrai tiesiog negali būti sergantys.

Jeigu žmogus vis dėlto nusprendė, kad nebenori savo sodyboje turėti gandralizdžio, jis negali jo griauti. Laukinės gyvūnijos įstatymas draudžia savavališkai ardyti paukščių lizdus. Vienintelė išeitis – gandralizdį perkelti į kitą vietą. Geriausia – arba į medį, arba ant atokiau stovinčio pastato stogo, arba ant tam pastatyto tvirto stulpo. Tokį lizdo išardymą privalu suderinti su rajonų aplinkos apsaugos agentūromis. Kad paukščiai negrįžtų į senojo lizdo vietą, būtina įruošti apsaugas, trukdančias ten iš naujo sukti lizdą. Tokie pat reikalavimai – lizdą perkelti į naują vietą ir įrengti apsaugas – taikomi ir vandentiekio bokštų savininkams, norintiems gandrus „iškraustyti“ nuo bokštų.

Pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą žalos, padarytos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms, apskaičiavimo metodiką už baltojo gandro sunaikinimą skiriama 519 Lt bauda, o už sunaikintą lizdavietę – 1038 Lt bauda.


Šaltinis: Aplinkos ministerija
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Japonijos bankas ketina „įdarbinti“ robotus

Japonijos bankas „Bank of Tokyo Mitsubishi UFJ“ klientus pasitinkančius vadybininkus artimiausiu metu ketina pakeisti robotais. skaityti »

„Microsoft“ siūlo prekybininkams pirkėjų atpažinimo sistemą

Savo tinklaraštyje bendrovė „Microsoft“ pasidalijo mintimis apie parduotuves ir jų pasikeitimus 2015 metais. skaityti »

Veidų atpažinimo technologija – prieigai prie svetainių

Bendrovė „Intel“ sukūrė taikomąją programą „True Key“. Prieigai prie interneto svetainių ar įrenginių ji naudoja veidų atpažinimo technologiją. skaityti »

Išmanusis laikrodis – finansams valdyti

Augant dėvimų išmaniųjų įrenginių populiarumui ir skaičiui, atsiranda ir jiems skirtų specializuotų programų. skaityti »

2015 metai pailgės sekunde dėl atominio ir pasaulinio laikų derinimo

Šių metų birželio 30 d. 11 val. 59 min. 60 sek. pasauliniu laiku sekundei laikrodžiai sustos ir para bei metai sekunde pailgės. skaityti »

KTU mokslininkų plėtojama matematinė rašysenos analizė: kuo skiriasi Obamos ir jūsų rašysena?

Rašysena nedažnai patenka į „kietųjų“ mokslų tyrimų sritį. Nors internete gausu rašysenos analizės testų, o kai kurios įdarbinimo agentūros šį metodą siūlo potencialių darbuotojų atrankai, išvados retai gali nustebinti objektyviais ir tiksliais apskaičiavimais. Visai kitas dalykas, kai rašyseną tiria matematikai. skaityti »

Barselonos centre – išmaniosios stotelės

Barselonoje pradėjo veikti aštuonios išmaniosios stotelės. Jose įrengti interaktyvūs ekranai, kurie veikia 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą. skaityti »

Mokėjimai širdies ritmu

Kanados pradedančioji įmonė „Bionym“ sukūrė apyrankę, kuri matuoja žmogaus širdies dūžius. skaityti »

BMW, kuris pats suranda vietą ir prisiparkuoja daugiaaukštėje aikštelėje

Las Vegase (JAV) prasidėjusioje „CES 2015“ parodoje Vokietijos automobilių gamintojas „BMW Group“ pademonstravo naujas automobilių autonominio valdymo galimybes, kurios atvers naują puslapį kelių transporto istorijoje. skaityti »

„Apple“ gavo patentą išmaniajam rašikliui

JAV patentų ir prekių ženklų valdyba išdavė kompanijai „Apple“ patentą išmaniajam elektroniniam rašikliui. skaityti »