Senovės romėnų amfiteatruose gladiatoriai žiūrovų malonumui kaudavosi ir žūdavo, tačiau kovodami jie tikriausiai laikėsi griežtų taisyklių, kurios neleido griebtis žiauraus smurto, teigia mokslininkai.

Ištyrus Efese (Turkija), kuris priklausė senovės Romos imperijai, rastų 67 gladiatorių palaikus, buvo nustatyta, jog jie laikėsi tam tikrų kovos taisyklių ir vengė beatodairiškai lieti kraują.

Sužeidimai, rasti priekinėje kaukolės dalyje, rodo, jog kiekvienas kovotojas per susirėmimą su varžovu naudojo tik vienos rūšies ginklą, sakoma dviejų Austrijos tyrinėtojų pranešime, kurį netrukus turėtų išspausdinti žurnalas „Forensic Science International“.

Gladiatorių kautynėse nebuvo žiauraus smurto ir sunkių sužalojimų, būdingų maždaug prieš du tūkstantmečius vykusiems mūšiams.

Nors dauguma gladiatorių dėvėjo šalmus, ištyrus palaikus buvo nustatyta, jog net dešimt jų mirė dėl smūgio į galvos šoną, suduoto panašiu į plaktuką įrankiu. Todėl manoma, kad užkulisiuose sužeistus pralaimėtojus pribaigdavo budeliai.

Toks pranešimas patvirtina romėnų meno kūriniuose vaizduojamas kovų arenose scenas, pagal kurias galima spėti, jog gladiatoriai būdavo gerai parenkami vienas pagal kitą ir privalėjo laikytis taisyklių, kurių laikymąsi užtikrindavo du teisėjai. Su tokiomis išvadomis sutinka ir Kathleen Coleman (Ketlin Koulman) iš Harvardo universiteto, dirbusi konsultante kuriant Ridley Scotto (Ridlio Skoto) filmą „Gladiatorius“ (Gladiator).

Mokslininkai Karlas Grosschmidtas (Karlas Grosšmitas) iš Vienos Medicinos universiteto ir Fabianas Kanzas (Fabianas Kancas) iš Austrijos archeologijos instituto tirdami gladiatorių mirties priežastis atliko tyrimus rentgeno spinduliais ir mikroskopu.

Minimi gladiatorių palaikai buvo rasti 1993 metais. Manoma, kad šie gladiatoriai gyveno II mūsų eros amžiuje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.