„Google Sky“ pastebėjo Žemės link skriejantį asteroidą?

Publikuota: 2012 m. birželio 7 d. ketvirtadienis

Vienas „Google Sky“ vartotojas portale „Youtube.com“ apsiskelbė besidairydamas po virtualų dangaus skliautą atradęs naują didžiulį Saulės sistemos asteroidą. Maža to, žaliomis dėmėmis išmargintas, įtartinai aiškiai fragmente matomas į asteroidą panašus objektas skrieja Žemės link… Ar tikrai, kritiškai klausia „Universetoday.com“?

Pseudonimu „planetkrejci“ pasivadinęs veikėjas jau yra pritriukšmavęs ir kitais „kosminių anomalijų“ bei NASA fotografijų klausimais. Šįkart sensacijų entuziastas pareiškė, kad jo atrastas asteroidas „Google Sky“ vaizduojamame skliaute (jis atnaujinamas kas keletą mėnesių) atsirado tik ką. Objekto „adresas“ „Google Sky“ paieškos langelyje neva turėtų būti toks: 5h 11m 33.74s -12 50' 30.09“. (Žinoma, jei duomenų dar neištrynė „žinybos“…)

„Tamsus, žaliomis dėmėmis išmargintas objektas matomas taip aiškiai, jog turi skrieti Saulės sistemos ribose, – aiškina veikėjas. – Šį dangaus regioną atidžiai stebėjau prieš keletą mėnesių, ir esu pasižymėjęs dėmę, kuri matoma į kairę nuo asteroido. Vadinasi, šio objekto prieš keletą mėnesių toje vietoje nebuvo.“

Lengvatikį labai greitai ir neskausmingai demaskavo portalo „Universetoday.com“ žurnalistas. Jis iš pradžių ketino kreiptis paaiškinimo į astronomijos ekspertus, bet prieš tai pamėgino pasamprotauti pats.

Pirmiausia įtarimų kelia neįtikėtinas objekto dydis. Nežinant, kiek toli jis gali būti, įvertinti tikrą jo dydį gali būti keblu. Tačiau užtenka pasitelkti keletą prielaidų, ir yla išlenda iš maišo. Pavyzdžiui, verta atkreipti dėmesį į dvi žvaigždes, esančias maždaug vienos kampinės minutės atstumu, viršutiniame dešiniame kampe nuo „asteroido“, ir kampinį atstumą tarp tų žvaigždžių – objektas savo dydžiu maždaug prilygsta minėtam kampiniam atstumui. Patikrinus tą patį dangaus regioną virtualiame žvaigždėlapyje „Aladin“, aiškėja keletas dalykų.

„Priėmus sąlygą, jog objektas skrieja maždaug Plutono orbitos regione (apie 6 mlrd. km nuo Žemės), keletas geometrinių skaičiavimų pateikia atsakymą, jog objekto skersmuo turėtų būti maždaug 580 tūkst. km. Tai – apie 40 proc. Saulės skersmens... Jei taip būtų iš tiesų, ten turėtų būti ne asteroidas, o nedidelė žvaigždė. Šiaip jau žvaigždės būna kur kas šviesesnės ir apvalesnės...“ – ironiškai pastebi „Universetoday.com“ naujienų autorius Džonas Voisis (Jon Voisey).

„Tačiau pamėginkime į reikalą pažiūrėti iš kitos pusės, – ragina jis. – O ką, jei objektas skrieja labai arti Žemės? Jei jis nuo Žemės būtų nutolęs maždaug Mėnulio atstumu, tai reikštų, jog jo skersmuo yra apie 300 km. Tokiu atveju objektas būtų tik nežymiai mažesnis už didžiausią Saulės sistemos asteroidą Cererą... O tai suponuoja dar vieną problemą: tokios masės objektas turėtų būti gana apskritas... Ir, atsižvelgiant į dydį ir atstumą, LABAI šviesus. O jis toks nėra.“

Šarlatanizmo ausys „kyšo“ ir kitose vietose. Pavyzdžiui, verta atsižvelgti į tai, jog astronominės nuotraukos šiaip jau nefotografuojamos kaip vienspalviai atvaizdai. Tokios kokybės nuotraukos išgaunamos naudojant bent tris filtrus (raudonos, žalios, mėlynos spalvos), o paskui iš gautų vaizdų sumontuojamas vienas spalvotas vaizdas. Jei objektas skrietų netoli Žemės, jis, fotografuojant pro skirtingą filtrą, „judėtų“ – t.y. skirtingos spalvos fotografijose pasislinktų ir būtų užfiksuotas skirtingose vietose. Štai kaip atrodė netoli Žemės praskriejęs trispalvių režimu fotografuotas asteroidas 2011 MD. Kadangi nieko panašaus į trispalvį susitrigubinimą „asteroido“ nuotraukoje nematyti, tai reiškia, jog jis negalėjo būti arti Žemės.

Ką gi, panašu, kad „asteroidas“ iš Saulės sistemos įvarytas į „kampą“ ar aklavietę: jei jis skrieja netoli Žemės, tai turėtų išduoti spalvų susitrigubinimas ir didelis šviesumas. Jei objektas skrieja toli – jis yra pernelyg masyvus, jog būtų neatrastas kaip Saulės sistemos kūnas. Jei jis skrieja už Saulės sistemos ribų, jis „Google Sky“ išvis neturėtų judėti ir būtų matomas visada, net ir po duomenų bazės atnaujinimo.

Panašu, jog „asteroidas-žudikas“ išvis neegzistuoja. Vadinasi, jokių Nibiru, jokių planetų-X – tai tik „Google Sky“ brokas ir beatodairiškas noras įžvelgti tai, ko nėra.

 

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Triukšmą Lietuvoje mažins tylioji kelio danga

Europos aplinkos agentūros duomenimis, beveik pusė Europos Sąjungos miestų gyventojų kenčia nuo per didelio triukšmo. Kaip vienas didžiausių jo šaltinių išskiriamas kelių, geležinkelių ir oro transportas. Spręsdami šią problemą Lietuvoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai sumodeliavo mūsų šalies klimato sąlygoms pritaikytą tyliąją asfalto dangą. skaityti »

Vilniaus oro uosto aikštelėse – išmani parkavimo sistema

Tarptautinio Vilniaus oro uosto (toliau – TVOU) automobilių stovėjimo aikštelėse nebeliks įvažiavimo bilietų. skaityti »

Moksleivių sukurtas užsklandas apie atliekų rūšiavimą galės atsisiųsti visi norintieji

Visi norintieji atsisiųsti originalias užsklandas savo kompiuterių ekranams galės pasinaudoti geriausiais moksleivių užsklandos konkurso „Aš rūšiuoju elektroniką! O tu?” darbais. skaityti »

Naujame „Auros“ šokio spektaklyje – KTU studento technologinis išradimas

Balandžio 22 dieną festivalio „Jauna muzika“ atidarymo vakarą pradės kompozitoriaus, Kauno technologijos universiteto (KTU) lektoriaus Antano Jasenkos ir Kauno šokio teatro „Aura“ premjerinis spektaklis „Padaryk iš manęs jungiklį“. skaityti »

Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma išmanioji apšvietimo technologija

Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) balandžio 24 d. 16 val. Vilniaus universiteto Šviesos tyrimų grupė (vadovas – prof. Artūras Žukauskas) pristato patentuotą išmaniąją apšvietimo technologiją. skaityti »

Gydytojas išrašys Jums „knygų receptą“

Londone įgyvendinamas projektas „Gyvenimo mokykla“ (The School of Life) siūlo aplankyti biblioterapijos kursus, kuriuose kiekvienas gaus „knygų receptą”, padėsiantį išgyti nuo blogo literatūrinio skonio. skaityti »

Kompiuterinių žaidimų kūrėjai: „Jau netrukus mus sups virtualus pasaulis“

Oskarą už geriausią scenarijų šiemet pelniusiame filme „Ji“ (angl. „Her“) vaizduojamas ateities pasaulis jau tampa realybe. skaityti »

Sukurta saulės šviesos imitacija

Įsivaizduokite, kad sėdite kambaryje be langų, tačiau jaučiate, kaip veidą glosto saulės spinduliai. Tokią unikalią patirtį siūlo ES finansuojamas projektos „Coelux“, kurio metu siekiama atkurti fizinį ir optinį natūralios šviesos efektą uždarose patalpose. skaityti »

Kinui skirta moneta į gyvenimą palydėta per „Kino pavasarį“

Lietuvos banko į apyvartą išleista 10 litų kolekcinė (proginė) moneta, skirta kinui, pristatyta Vilniuje vykstančiame festivalyje „Kino pavasaris“ dalyvaujant dideliam būriui kino mylėtojų. skaityti »

Savo darbingumą lietuviai kelia kalbindami kolegas ir užkandžiaudami saldumynais

Dirbti efektyviai ir sėkmingai svarbu ir darbuotojams, ir darbdaviams. Tačiau net geriausiam darbuotojui bent retkarčiais tenka kovoti su snauduliu ir dėmesio išsiblaškymu. 33 proc. dirbančių lietuvių apimti snaudulio jį malšina kava ir energiniais gėrimais, 25 proc. prasiblaškyti bando kalbindami kolegas, 13 proc. – naršydami socialiniuose tinkluose, dešimtadalis – užkandžiaudami. Tokius duomenis atskleidė kovo pradžioje rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta 1GO Lietuvos darbuotojų apklausa. skaityti »