Graikija

Graikų archeologai sekmadienį pranešė šalies šiaurėje esančiame senoviniame Pelos mieste, kur gimė Aleksandras Didysis, aptikę didžiausią Graikijoje požeminį kapą.

Aštuonių kamerų helenistinio periodo (III-II amžių pr.m.e.) kapas, kuriame yra daug skulptūrų, suteikia mokslininkams retą progą pažvelgti į kilmingųjų gyvenimą maždaug tuo metu, kai mirė Aleksandras.

„Tai didžiausias, skulptūromis papuoštas, daugelio kamerų kapas, kada nors rastas Graikijoje. Reikšminga tai, kad jis yra naujo architektūrinio stiliaus – jame yra daug patalpų ir ilga įėjimo arkada“, – sakė vyriausioji Pelos archeologė Maria Akamati (Marija Akamati).

Pasak jos, kapas, pasiekiamas 16 m ilgio įėjimu, buvo surastas žemės ūkiui naudojamame sklype šalia senovinių Makedonijos karalystės sostinės kapinių.

Tai, kad šiame kape, kuriame matyti įrašyti mirusiųjų vardai, yra daugybė meno dirbinių, papuošalų, varinių monetų ir molinių vazų, rodo, kad jis priklausė kilmingai šeimai.

„Tai buvo labai turtinga šeima. Tai retas atvejis, nes kapinėse yra prilaidota plebėjų, – sakė M. Akamati. – Tiesą sakant, sužinojome ten palaidotų žmonių vardus“.

Kape yra palaidoti bent septyni ar aštuoni žmonės, bet kapas tikriausiai buvo apiplėštas, nes galima manyti, kad kai ko trūksta, tačiau spalvoti lipdiniai vis dar matyti ant sienų.

Pela priklausė senovinei Makedonijos karalystei, kurią valdė Pilypas Makedonietis, o vėliau – jo sūnus Aleksandras Didysis, gimęs 356 m. pr. m. e. ir Peloje praleidęs vaikystę.

Kapas buvo įrengtas maždaug tuo metu, kai Aleksandras mirė ir vyko atkaklios karališkosios šeimos ir Aleksandro karvedžių kovos dėl imperijos kontrolės.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.