Apsirengę prabangiais kostiumais leidžiamės švelniai raudonai apšviestais laiptais prie minkštų krėslų ir spindinčių stulpų, ant kurių sukasi tai apsirengusios, tai jau, žiūrėk, nuogos merginos...
Striptizas – tai pramoga, kuriai reikia turėti pinigų. Striptizas, kaip ir daug kas pasaulyje, atrastas visai netikėtai. Manoma, kad viskas prasidėjo spalvingame erotikos kampelyje – „Mulen Ruže“.
Vienos smagios ir kaip visada koketiškos programos metu nuo alkoholio apsvaigusi kabareto valytoja pasišovė viešai nusirengti. Patiko ir žiūrovams, ir režisieriui. Netrukus žmonės jau ėmė plūsti pasižiūrėti naujovės – striptizo.
Dabar tai jau grakštus, profesionalus, kartais meniškas ir toli gražu nevulgarus šokis, kai minimalūs moters drabužiai skambant muzikai iš lėto numetami ir apnuoginamas kūnas.
Tokie „atradimai“, kaip ir daugelis kitų, konservatyviai nusiteikusią Lietuvą pasiekė visai neseniai. Tik sugriuvus sovietinėms sienoms mūsų šalyje striptizo nebuvo. Jis vienaip ar kitaip egzistavo – uždaruose vakaruose, vėliau klubai ar restoranai kartais parodydavo šokančią ir iš lėto nusirengiančią moterį. Tačiau nebuvo tokios vietos, kur kiekvieną vakarą galėtų užsukti trokštantysis tokios pramogos.
Atėjus 1995-iesiems sostinėje bei Kaune kai kurie klubai bandė prie savo pavadinimo nedidelėmis raidėmis priklijuoti tuomet, atrodo, dar magišką žodį striptizas. Daug kam nepavyko, tik vėliau atsirado klubų, kurie drąsiai skelbėsi turį nematytą, ritmingą ir gražią programą: merginos ne tik šoka, bet ir nusirengia, flirtuoja. Juk ir žodis „striptizas“ reiškia nusirenginėti ir erzinti. Taip sostinėje ir didesniuose miestuose ėmė rastis striptizo klubai. Jie duris praveria palyginti vėlų vakarą, o paskutinius svečius išlydi ankstų rytą.
„Kai atidarėme klubą, visiems buvo labai įdomu, kas čia yra. Prie durų nusidriekdavo eilė, nors viduje tebuvo 4 prožektoriai, vienas stulpas ir keletas šokėjų“, – pradžią prisiminė seniausio sostinėje striptizo klubo vadybininkas Robertas.
Dabar yra iš ko rinktis ir eilių prie striptizo klubų tikrai nebėra. Tereikia turėti daug pinigų, ir sostinėje gali atsiverti daug striptizų oazių. Paklojus 80 litų ir peržengus striptizo klubo slenkstį, tavęs dažniausiai jau laukia keliolika merginų, pasirengusių šokti visą naktį. Šokti taip, kad užgniaužia kvapą. Tačiau ir tai – ne viskas.
Nesusilaikysi: pinigai brukami merginoms už kelnaičių, o dar triženkles sumas kainuojantys kokteiliai... Jeigu klientas nori dar daugiau intymumo, tam yra privatus kambarys, kuriame šokėja pašoks jam vienam.
Visų striptizo klubų lankytojai – tai turtingi 35-45 metų vyrai, dažniausiai verslo žmonės. Nedrąsiai, bet juos galima vadinti šių laikų aristokratija, privilegijuotųjų klase.
Nors klubus retkarčiais lanko ir moterys, nuolatiniai klientai – vyrai, iš jų 70-80 procentų – svečiai iš užsienio. Priežastį klubų vadovai įvardija tokią: solidžiam svečiui iš užsienio tai vienintelė alternatyva pajusti naktinį Vilniaus gyvenimą. Neretai klubus aplanko ir pasiturintys lietuviai verslininkai. Klubų vadovai prisipažįsta, kad lietuviai tokie pat dosnūs kaip ir svečiai iš Vakarų, tik mūsų šalies verslininkai reiklesni.
Daugiau apie tai skaitykite „Lietuvos žiniose“.