Gražus nuogas kaprizas

Publikuota: 2003 m. spalio 24 d. penktadienis
Striptizo šokėjos
Striptizo šokėjos


Striptizas – tai pramoga, kuriai reikia turėti pinigų. Striptizas, kaip ir daug kas pasaulyje, atrastas visai netikėtai. Manoma, kad viskas prasidėjo spalvingame erotikos kampelyje – „Mulen Ruže“. Vienos smagios ir kaip visada koketiškos programos metu nuo alkoholio apsvaigusi kabareto valytoja pasišovė viešai nusirengti. Patiko ir žiūrovams, ir režisieriui. Netrukus žmonės jau ėmė plūsti pasižiūrėti naujovės – striptizo. Dabar tai jau grakštus, profesionalus, kartais meniškas ir toli gražu nevulgarus šokis, kai minimalūs moters drabužiai skambant muzikai iš lėto numetami ir apnuoginamas kūnas. Tokie „atradimai“, kaip ir daugelis kitų, konservatyviai nusiteikusią Lietuvą pasiekė visai neseniai. Tik sugriuvus sovietinėms sienoms mūsų šalyje striptizo nebuvo. Jis vienaip ar kitaip egzistavo – uždaruose vakaruose, vėliau klubai ar restoranai kartais parodydavo šokančią ir iš lėto nusirengiančią moterį. Tačiau nebuvo tokios vietos, kur kiekvieną vakarą galėtų užsukti trokštantysis tokios pramogos. Atėjus 1995-iesiems sostinėje bei Kaune kai kurie klubai bandė prie savo pavadinimo nedidelėmis raidėmis priklijuoti tuomet, atrodo, dar magišką žodį striptizas. Daug kam nepavyko, tik vėliau atsirado klubų, kurie drąsiai skelbėsi turį nematytą, ritmingą ir gražią programą: merginos ne tik šoka, bet ir nusirengia, flirtuoja. Juk ir žodis „striptizas“ reiškia nusirenginėti ir erzinti. Taip sostinėje ir didesniuose miestuose ėmė rastis striptizo klubai. Jie duris praveria palyginti vėlų vakarą, o paskutinius svečius išlydi ankstų rytą. „Kai atidarėme klubą, visiems buvo labai įdomu, kas čia yra. Prie durų nusidriekdavo eilė, nors viduje tebuvo 4 prožektoriai, vienas stulpas ir keletas šokėjų“, – pradžią prisiminė seniausio sostinėje striptizo klubo vadybininkas Robertas. Dabar yra iš ko rinktis ir eilių prie striptizo klubų tikrai nebėra. Tereikia turėti daug pinigų, ir sostinėje gali atsiverti daug striptizų oazių. Paklojus 80 litų ir peržengus striptizo klubo slenkstį, tavęs dažniausiai jau laukia keliolika merginų, pasirengusių šokti visą naktį. Šokti taip, kad užgniaužia kvapą. Tačiau ir tai – ne viskas. Nesusilaikysi: pinigai brukami merginoms už kelnaičių, o dar triženkles sumas kainuojantys kokteiliai... Jeigu klientas nori dar daugiau intymumo, tam yra privatus kambarys, kuriame šokėja pašoks jam vienam. Visų striptizo klubų lankytojai – tai turtingi 35-45 metų vyrai, dažniausiai verslo žmonės. Nedrąsiai, bet juos galima vadinti šių laikų aristokratija, privilegijuotųjų klase. Nors klubus retkarčiais lanko ir moterys, nuolatiniai klientai – vyrai, iš jų 70-80 procentų – svečiai iš užsienio. Priežastį klubų vadovai įvardija tokią: solidžiam svečiui iš užsienio tai vienintelė alternatyva pajusti naktinį Vilniaus gyvenimą. Neretai klubus aplanko ir pasiturintys lietuviai verslininkai. Klubų vadovai prisipažįsta, kad lietuviai tokie pat dosnūs kaip ir svečiai iš Vakarų, tik mūsų šalies verslininkai reiklesni. Daugiau apie tai skaitykite „Lietuvos žiniose“.
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Triukšmą Lietuvoje mažins tylioji kelio danga

Europos aplinkos agentūros duomenimis, beveik pusė Europos Sąjungos miestų gyventojų kenčia nuo per didelio triukšmo. Kaip vienas didžiausių jo šaltinių išskiriamas kelių, geležinkelių ir oro transportas. Spręsdami šią problemą Lietuvoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai sumodeliavo mūsų šalies klimato sąlygoms pritaikytą tyliąją asfalto dangą. skaityti »

Vilniaus oro uosto aikštelėse – išmani parkavimo sistema

Tarptautinio Vilniaus oro uosto (toliau – TVOU) automobilių stovėjimo aikštelėse nebeliks įvažiavimo bilietų. skaityti »

Moksleivių sukurtas užsklandas apie atliekų rūšiavimą galės atsisiųsti visi norintieji

Visi norintieji atsisiųsti originalias užsklandas savo kompiuterių ekranams galės pasinaudoti geriausiais moksleivių užsklandos konkurso „Aš rūšiuoju elektroniką! O tu?” darbais. skaityti »

Naujame „Auros“ šokio spektaklyje – KTU studento technologinis išradimas

Balandžio 22 dieną festivalio „Jauna muzika“ atidarymo vakarą pradės kompozitoriaus, Kauno technologijos universiteto (KTU) lektoriaus Antano Jasenkos ir Kauno šokio teatro „Aura“ premjerinis spektaklis „Padaryk iš manęs jungiklį“. skaityti »

Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma išmanioji apšvietimo technologija

Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) balandžio 24 d. 16 val. Vilniaus universiteto Šviesos tyrimų grupė (vadovas – prof. Artūras Žukauskas) pristato patentuotą išmaniąją apšvietimo technologiją. skaityti »

Gydytojas išrašys Jums „knygų receptą“

Londone įgyvendinamas projektas „Gyvenimo mokykla“ (The School of Life) siūlo aplankyti biblioterapijos kursus, kuriuose kiekvienas gaus „knygų receptą”, padėsiantį išgyti nuo blogo literatūrinio skonio. skaityti »

Kompiuterinių žaidimų kūrėjai: „Jau netrukus mus sups virtualus pasaulis“

Oskarą už geriausią scenarijų šiemet pelniusiame filme „Ji“ (angl. „Her“) vaizduojamas ateities pasaulis jau tampa realybe. skaityti »

Sukurta saulės šviesos imitacija

Įsivaizduokite, kad sėdite kambaryje be langų, tačiau jaučiate, kaip veidą glosto saulės spinduliai. Tokią unikalią patirtį siūlo ES finansuojamas projektos „Coelux“, kurio metu siekiama atkurti fizinį ir optinį natūralios šviesos efektą uždarose patalpose. skaityti »

Kinui skirta moneta į gyvenimą palydėta per „Kino pavasarį“

Lietuvos banko į apyvartą išleista 10 litų kolekcinė (proginė) moneta, skirta kinui, pristatyta Vilniuje vykstančiame festivalyje „Kino pavasaris“ dalyvaujant dideliam būriui kino mylėtojų. skaityti »

Savo darbingumą lietuviai kelia kalbindami kolegas ir užkandžiaudami saldumynais

Dirbti efektyviai ir sėkmingai svarbu ir darbuotojams, ir darbdaviams. Tačiau net geriausiam darbuotojui bent retkarčiais tenka kovoti su snauduliu ir dėmesio išsiblaškymu. 33 proc. dirbančių lietuvių apimti snaudulio jį malšina kava ir energiniais gėrimais, 25 proc. prasiblaškyti bando kalbindami kolegas, 13 proc. – naršydami socialiniuose tinkluose, dešimtadalis – užkandžiaudami. Tokius duomenis atskleidė kovo pradžioje rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta 1GO Lietuvos darbuotojų apklausa. skaityti »