Gvatemaloje dirbantys archeologai atkasė paminklą su galbūt seniausiu valdovės atvaizdu majų kultūroje, pirmadienį paskelbė archeologų grupės vadovė iš Kanados.

Pasak Kalgario universiteto archeologės Kathryn Reese-Taylor (Ketrin Ryz-Teilor), dviejų metrų aukščio steloje pavaizduota moteris, kuri galėtų būti valdovė arba deivė.

Stela galėjo būti sukurta IV amžiuje. Vadinasi, ji maždaug dviem šimtais metų senesnė už ankstesnius paminklus, siejamus su majų valdovėmis, pasakojo K. Reese-Taylor, vadovavusi tarptautinei archeologų grupei, kuri anksčiau šiemet aptiko minimą stelą.

„Paminklas unikalus tuo, kad jame pavaizduota ankstyvojo majų laikotarpio moteris, kai dar tik steigėsi miestai-valstybės ir kūrėsi dinastijos“, – aiškino ji.

Stelą, kurioje pavaizduoti karalių gyvenimo įvykiai, archeologai aptiko majų miesto Naačtuno kasinėjimų vietoje, esančioje už 90 km į šiaurę nuo geriau žinomos Tikalo vietovės.

Paminklas gulėjo senovinio pastato viduje po žemėmis; dalis įrašų nuskelta. Stela galėjo nukentėti įsiveržimo į miestą metu, galbūt V amžiaus pabaigoje nuo Tikalo miestiečių rankų, spėjo K. Reese-Taylor.

„Nieko nuostabaus, kad jie nuskeldavo įrašus ar suskaldydavo stelas. Įdomu tai, kas liko steloje, – moters vardas“, – pasakojo archeologė. Jis pridūrė, kad šį asmenvardį galima išversti kaip „Padalijimo viešpaties ponia“. Tai galėjo būti arba mitiškos dievybės, arba majų miesto valdovės vardas.

Mokslininkai nemano, kad majų kultūra buvo matriarchatinė, tačiau atkastoji stela įrodo, kad moters vaidmuo jų visuomenėje buvo reikšmingas, sakė K. Reese-Taylor.

„Esama daug ikonografijos, kurią dar reikia išaiškinti; tik tada paaiškės, kokią vietą visuomenėje užėmė pavaizduotoji moteris“, – sakė K. Reese-Taylor.

Vis dėlto ji pridūrė, kad veikiausiai ši moteris buvo dinastijos kūrėja.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.