Taip yra ne tik angliškai kalbančiose šalyse. Daugelyje šalių, kultūrų ir tautų visame pasaulyje linkima sveikatos, laimės ir prašoma dievo pagalbos. Tą bandoma paaiškinti įvairiai.

Lietuvių tautos žadintojas Vincas Kudirka jau pačiame pirmame „Varpo“ numeryje, išleistame 1889 metų sausį, įsteigė savo rengiamą skyrelį „Hygiena“.

Apie sveikatą jis rašė: „Sutikę pažįstamą, sakome „sveikas!“, neatsiskiriame su jumi, nepasakę „lik sveikas“‘; matant ką sėdantį prie valgio, neužmirštame pasakyti „į sveikatą“, o girdėdami ką čiaudint, skubiname su žodžiais „ant sveikatos“ ir t. t. Beveik kiekvienas žmogaus žingsnis sujungtas su paminėjimus apie sveikatą. Tik brangius daiktus tankiai minime! (…) Visi supranta ir jaučia, kad sveikata brangi yra. Taigi, rodosi, pirmiausiu žmonių rūpesčiu turėtų būti aptvėrimas sveikatos nuo visko, kas jau gali kenkti“.

Žmonės, iš tikrųjų nagrinėję istoriją, mano, kad įprotis linkėti nusičiaudėjus atsirado apie 77 mūsų eros metais – daug seniau, nei galima būtų pamanyti iš daugumos aiškinimų.

Turbūt populiariausia versija yra apie popiežių Grigorijų I. Grigorijus I (arba Grigorijus Didysis) popiežiumi tapo prieš pat šeštojo amžiaus buboninį marą. Popiežius žmones siuntė į gatves melstis ir giedoti. Tuomet buvo tikima, kad čiaudulys yra pirmasis maro ženklas. Tokiems kiti atsakydavo „Telaimina tave Dievas!“, tikėdamiesi išgelbėti žmogaus gyvybę.

Kitos istorijos pasakoja, kad žmogui čiaudint jo apsauga neveikia, ir velnias gali įeiti į žmogų per gerklę. Dėl to žmonės „laimindavo“ žmogų, kad apsaugotų jį nuo velnio.

Kitur galima išgirsti, kad žmogaus siela čiaudant bando pabėgti, o „laimindami“ jūs padedate sielai grįžti į kūną.

Paskutinis ir gana populiarus aiškinimas yra toks: nusičiaudėjus sustoja širdis, ir jei niekas „nepalaimins“, žmogus mirs. „Bless You“ turi vėl priversti širdį plakti.

Nesvarbu, kuria istorija jūs tikite, daugumos „laiminimų“ priežastys visame pasaulyje yra prietarai, susiję su gėriu, blogiu ir sveikata, o papročiai yra stipriai įaugę į visuomenę.