Įminta karšto bučinio paslaptis

Publikuota: 2009 m. vasario 10 d. antradienis

Bučinys
Bučiuotis malonu todėl, kad susilietus lūpoms įjungiama sudėtingų cheminių procesų grandinė, sukelianti smegenyse atsipalaidavimo ir malonumo pojūčius, nustatė mokslininkai. Jų teigimu, karštas bučinys susuka galvą ne mažiau nei kokainas.

Lafajeto koledžo Pensilvanijoje (JAV) profesorė Wendy Hill nusprendė išsiaiškinti, kodėl iš pažiūros toks paprastas fizinis veiksmas, kaip dviejų žmonių lūpų susilietimas, gali sukelti tokią stiprią emocinę reakciją, kai juos tiesiog užplūsta džiaugsmas, susijaudinimas ar atsipalaidavimas, rašo britų dienraštis „Times“.

„Mūsų tyrimas atskleidė, kad bučiavimasis yra kur kas sudėtingesnis procesas, nei iki šiol manyta. Jis sukelia tokius hormonų pokyčius ir kitus biocheminius procesus, apie kuriuos nė neįtarėme“, – sakė mokslininkė.

Profesorės W. Hill vadovaujama tyrėjų grupė nagrinėjo, kaip 15 tyrimuose dalyvavusių porų organizme bučiuojantis keičiasi dviejų hormonų – kortizolio ir oksitocino – kiekis. Hormonų lygis buvo fiksuojamas prieš tai, kai porelės susiimdavo už rankų, tuo metu, kai laikydavosi už jų, prieš bučinį ir po jo.

Kadangi oksitocinas smegenyse yra susijęs su socialiniais ryšiais, tyrėjai darė prielaidą, kad jo lygis eksperimentų metu padidės, o streso hormono kortizolio koncentracija kraujyje sumažės. Tačiau rezultatai atskleidė, kad oksitocino kiekis bučiuojantis padidėjo tik vyrų kraujyje, o moterų – netgi sumažėjo. Tuo tarpu kortizolio lygis sumažėjo ir vyrų, ir moterų organizme.

Tai, kad bučiuojantis oksitocino moterų kraujyje sumažėja, mokslininkams buvo netikėta. Profesorė W. Hill ir jos kolegos mano, kad tokiems rezultatams įtakos turėjo tai, kad tiriamųjų porelės bučiuodavosi neromantiškoje aplinkoje – koledžo medicinos centre. Todėl vėliau jie pakartojo bandymus tinkamesnėje patalpoje, kurioje viso tyrimo metu skambėjo romantiška muzika.

Galutiniai tyrimo rezultatai šią savaitę bus pristatyti Čikagoje vyksiančioje metinėje organizacijos „American Association for the Advancement of Science“ konferencijoje, skelbia „Times“.

Pasak profesorės W. Hill, bučinys nėra toks paprastas dalykas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. „Bučiuodamiesi mes labiau galvojame apie tai, su kuo bučiuojamės ir ką jaučiame, tačiau tuo pat metu vyksta ir daugybė kitų dalykų“, – sakė ji.

Kol kas nėra visiškai aišku, kaip bučinys „įjungia“ hormoninių pokyčių reakcijas, kurių rezultatai buvo užfiksuoti Lafajeto koledžo tyrėjų atliktuose bandymuose. Kai kurie specialistai mano, jog veikia ne tik akivaizdūs psichologiniai faktoriai, bet ir besibučiuojančiųjų seilės. Jose esą gali būti žinduoliams būdingų feromonų – informaciją perduodančių cheminių junginių.

Tokia prielaida vertinama prieštaringai, nes žmogaus organizme nėra juos galinčių aptikti organų, rašo „Times“. Tačiau Duquesne universiteto Pitsburge (JAV) docentės Sarah Woodley, kuri taip pat skaitys pranešimą minėtoje konferencijoje, manymu, feromonus žmonės gali pajusti savo nosimis.

Kiti tyrėjai atkreipia dėmesį į tai, kad bučiniai sukelia ne tik lytinį jaudulį bei hormonų antplūdį, tačiau yra naudingi ir bendrosios sveikatos požiūriu. „Jei besibučiuodami savo mikrobais mainotės su kitu žmogumi, stiprinate savo imuninę sistemą“, – teigia Rutgerso universiteto (JAV) antropologijos profesorė Helena Fisher.

Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad karštas bučinys susuka galvą ne mažiau nei kokainas: tai buvo nustatyta atliekant neurologinius smegenų aktyvumo tyrimus.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Triukšmo žemėlapis padės susirasti tylesnį būstą

Kalifornijos technologijos instituto darbuotojas Brendan Farell sukūrė triukšmo žemėlapį, kuriame žmonės gali pasitikrinti triukšmo lygį aplink dominantį būstą, prieš jį įsigydami. skaityti »

„Huawei“ paaiškino, kaip mus veikia telefono ekrano spalvinė temperatūra

Kasdien naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, nesunku pastebėti, kad telefonų ir kitų įrenginių ekrano spalvos kartais skiriasi. Tačiau ar susimąstėte, nuo ko tai priklauso ir kaip šios spalvos mus veikia? skaityti »

Telefonus įkraus augalai

Barselonoje įsikūrusi pradedančioji įmonė „Arkyne Technologies“ atrado natūralų būdą įkrauti mobiliuosius telefonus. skaityti »

Kraujo tyrimams Lietuvoje pasitelkiami robotai

Kaune pradėjo veikti vienintelė Baltijos šalyse visiškai robotizuota medicininių tyrimų laboratorija. Pirmasis kraujo tyrimus atliekantis robotas Lietuvoje buvo pastatytas 2014 metais, o dabar sumontuota robotų ir automatinių analizatorių linija. skaityti »

Londone planuojama pastatyti medinį dangoraižį

Londono rajone Barbikane numatoma pastatyti 300 metrų aukščio medinį dangoraižį, pavadintą „Oakwood Tower“. skaityti »

„Samsung“ užpatentavo papildytosios realybės lęšius

Kontaktiniuose lęšiuose bus įtaisyta miniatiūrinė vaizdo kamera ir projektorius, taip pat davikliai, leidžiantys valdyti lęšius judinant vokus ir mirksint. skaityti »

Kodėl žmogui geriau gyventi išmaniuosiuose namuose?

Kaip į mūsų visų kasdienybę įsiveržė išmanieji telefonai, taip, turbūt neilgai trukus, miestus ir gyvenvietes užvaldys ir išmanieji namai. skaityti »

Marškinėliai, parodantys žmogaus vidų

„Virtuali-Tee“ – papildytosios realybės marškinėliai, atvaizduojantys žmogaus vidaus organus. skaityti »

Išmanioji šakutė imituos druskos skonį

Tokijo universitete, „Rekimoto“ laboratorijoje, buvo sukurta išmanioji šakutė, imituojanti druskos skonį burnoje. Kad apgautų žmogaus receptorius, naudojama silpna elektros srovė. skaityti »

Ateityje duris atrakinsime ranka?

Mikroschemų gamintoja „Digiwell“ sukūrė į ranką implantuojamą NFC lustą. Operacija užtrunka vos kelias minutes ir primena paprastą injekciją. skaityti »