Legenda byloja, kad alų pagamino pasakų karalius Gambrinas, kurį aludariai laiko savo globėju. Tačiau iš tikrųjų niekas nežino, kas pirmasis pasigamino alaus, todėl kai kas tiki, kad alaus turėję ir Nojaus laivo keleiviai...

Legenda byloja, kad alų pagamino pasakų karalius Gambrinas, kurį aludariai laiko savo globėju. Tačiau iš tikrųjų niekas nežino, kas pirmasis pasigamino alaus, todėl kai kas tiki, kad alaus turėję ir Nojaus laivo keleiviai. Žinoma tik tai, kad apyniais alus pradėtas kartinti VIII a., kad juos pirmieji pradėję vartoti suomiai ir totoriai. Vėliau apyniai pradėti auginti ištisomis plantacijomis, nes jų poreikis nuolat didėjo. Šiandien mums sunku patikėti, bet senovėje alus buvo vartojamas ir kaip vaistai. Juo būdavo skalaujama burna, malšinamas dantų skausmas. XVI a. garsus gydytojas Paracelsas paparčių alumi gydydavo kepenis, o šalavijų alumi – kvėpavimo takų ligas. Gerai žinoma, kad XVIII a. ir XIX a. pradžioje ligoninėse dauguma vaistų būdavo vartojama tik su alumi. Pavyzdžiui, iki XIX a. vidurio Peterburgo ligoninėse sveikstantys ligoniai būdavo girdomi šiuo puikiu tonizuojančiu, dezinfekuojančiu ir organizmą stiprinančiu gėrimu. Choleros sukėlėjus atradęs vokiečių profesorius Kochas pritarė gydytojams iš Čekijos, kad alus gydo cholerą. Mat choleros bacilos aluje išgyvena tik keletą valandų, todėl liga negali progresuoti.