1970 m. rugpjūčio 3 d., būdamas devyniolikos, J.Šalkauskas pradėjo dirbti Lietuvos radijo diktoriumi ir šiandien yra vienas seniausiai dirbančių nacionalinio transliuotojo darbuotojų.
Spaudos apžvalgininkas Juozas Šalkauskas švenčia darbo Lietuvos radijuje ir televizijoje 35-erių metų sukaktį. 1970 m. rugpjūčio 3 d., būdamas devyniolikos, J.Šalkauskas pradėjo dirbti Lietuvos radijo diktoriumi ir šiandien yra vienas seniausiai dirbančių nacionalinio transliuotojo darbuotojų. LRT veteranas džiaugiasi, kad darbo jo gyvenime niekada netrūko. J.Šalkausko darbo biografijoje – svarbiausi valstybiniai renginiai, dainų ir sporto šventės, jaunimo laidos. Jis yra dirbęs ir staliumi, vaikai jį žino kaip Kalėdų Senelį, o aklieji pažįsta kaip jiems skirtų knygų "balsą".
Vienas labiausiai žinomų Lietuvos radijo balsų įsitikinęs, kad tobulybei ribų nėra, todėl niekad nesiskiria su Dabartinės lietuvių kalbos žodynu. Iškilus menkiausiai abejonei, jis atsakymo ieško žodyne.
Kad klausytojai ir žiūrovai išgirstų Lietuvos laikraščių apžvalgą, kasdien Juozui Šalkauskui tenka keltis 3 val. Jau po valandos jis būna darbe ir sklaido dienraščius. 5 val. 5 min. pirmąją apžvalgą išgirsta Lietuvos radijo klausytojai. Po to Juozas bėga į televiziją. 6.42 val. ir 7.43 val. jis apžvelgia Lietuvos spaudą "Labo ryto" žiūrovams. Radijo klausytojai dar kartą girdi spaudos apžvalgą po 7-os ir 8-os valandos žinių "Ryto garsuose".
Kad anksti kėlus diena neatrodytų per ilga, J.Šalkauskas ją paįvairina įvairiausiais užsiėmimais. Tarp kolegų jis garsėja kaip puikus fotografas, įamžinantis LRT darbuotojų švenčių akimirkas. Kitas jo hobis – netradicinių, įvairioms progoms skirtų kaklaraiščių kolekcionavimas. Jų Juozas jau turi per 500.
Įsimintiniausiu savo darbe J.Šalkauskas laiko kruvinąjį 91-ųjų sausį, kai sovietų kariuomenė okupavo Lietuvos radiją ir televiziją. Tuomet Juozas Šalkauskas nuskubėjo į Aklųjų garso įrašų namus, kur buvo tinkama radijo aparatūra. Nors transliuoti iš ten teko telefono laidais, jau sausio 14-ą Lietuvos radijas tęsė darbą.