Monos Lizos šypsena amžiams gali likti paslaptis, bet šiandien įmanoma išgirsti, kaip galėjo skambėti jos balsas.
Monos Lizos šypsena amžiams gali likti paslaptis, bet šiandien įmanoma išgirsti, kaip galėjo skambėti jos balsas.
Mokslininkams iš vienos akustikos laboratorijos Japonijoje pavyko sintezuoti Džokondos balsą, kurio galima paklausyti interneto svetainėje http://promotion.msn.co.jp/davinci/voice.htm.
„Mano vardas – Mona Liza. Mano tikrąją tapatybę gaubia paslaptis“, – itališkai sako Džokonda. Jos balsas – gilus ir ramus.
Laboratorijos vadovas daktaras Matsumi Suzuki (Macumis Sudzukis), kuris daugiausia padeda nusikaltimus tiriantiems pareigūnams, išmatavo XVI amžiaus Leonardo da Vinci (Leonardo da Vinčio) šedevro veidą ir rankas, ir pagal gautus duomenis nustatė pavaizduotos moters svorį ir sumodeliavo tikėtinos formos kaukolę.
Po to šie duomenys buvo perkelti į kompiuterį, kuriuo buvo pradėtas kurti balsas. Tam buvo panaudota milžiniška duomenų bazė, kurioje yra daugiau kaip 100 tūkst. žmonių veidų ir jų balsų.
Kad būtų tikroviškiau, moteris paveiksle krutina lūpas. „Sprendžiant iš žmogaus balso, galima daug ką pasakyti. Manome, kad Mona Liza buvo rami, maloni ir labai nuovoki moteris“, – sakė M.Suzuki.
Ekspertas balso tikrumu neabejoja: „Mes atkūrėme daugelio įžymių žmonių balsus. Jie buvo labai panašūs į tikruosius ir buvo naudojami įgarsinant filmus“.
Japonijos mokslininkų sukurtas balsas juo labiau įdomus, kai iki šiol tapybos ekspertai negali prieiti prie vienos nuomonės, kas iš tikrųjų pavaizduotas paveiksle. Kai kas net teigia, kad besišypsanti moteris ir yra pats L.da Vinci arba jo motina.
Pasak M.Suzuki, balso diagrama, kuri taip pat vadinama balso įvaizdžiu, tokia pat nepakartojama, kaip pirštų atspaudai. Jis teigia, kad jam pavyko 90 proc. tikslumu atkurti portrete nutapytos paslaptingos moters balso tembrą. „Kalbant apie “Moną Lizą„, apatinė jos veido dalis gana plati, o smakras – smailėjantis“, – aiškino M.Suzuki.
Pasak jo, apvalumas rodo, kad balsas gana žemas, o smailus smakras rodo esant silpnus virštonius. Siekdami suteikti balsui teisingas intonacijas, mokslininkai nukopijavo venos italės balsą.
„Mėginome priversti ją prabilti japoniškai, bet tai visiškai nesiderino su jos išvaizda“, – sakė M.Suzuki.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.