Kryžių kalnas

Nukryžiavimo scena, laikoma vienu svarbiausių krikščionybės simbolių, gali būti pateikiama nevisiškai tiksliai, teigiama remiantis tyrimu, kuriame sakoma, jog nesama įrodymų, kad Jėzus buvo nukryžiuotas būtent taip, kaip vaizduojama.

Viso pasaulio bažnyčiose, krikščionių namuose ant sienų, ant kryželio formos pakabukų, nesuskaičiuojamoje daugybėje knygų, paveikslų ir filmų Jėzus Kristus vaizduojamas prikaltas prie kryžiaus aukštyn galva, į šonus ištiestomis rankomis ir sukryžiuotomis kojomis.

Tačiau prestižinės Didžiosios Britanijos Karališkosios medicinos draugijos (RSM) leidinyje teigiama, jog toks įvaizdis niekada nebuvo pagrįstas faktais.

Pasak leidinio, Kristus galėjo būti nukryžiuotas daugybe kitų būdų, kurie visi būtų baigęsi mirtimi.

Tyrimo autoriai nereiškia abejonių dėl paties Jėzaus nukryžiavimo fakto.

Tačiau jie pažymi, kad iki šių dienų išlikę kelių liudininkų pasakojimai apie I amžiuje vykdytus nukryžiavimus rodo, jog romėnų vaizduotė buvo itin laki ir žiauri.

Kaip rašoma RSM žurnalo balandžio numeryje, romėnų taikyti nukryžiavimo metodai veikiausiai išsirutuliojo bėgant amžiams ir priklausė nuo socialinio aukos statuso bei jos padaryto nusikaltimo.

Kryžius galėjo būti statomas „bet kuria iš daugelio orientacijų“, o auka kartais kabėdavo aukštyn, o kartais – žemyn galva arba būdavo nukryžiuojama įvairiomis pozomis.

Vienais atvejais nukryžiuotasis būdavo prikalamas per genitalijas, kitais – jo rankos ir kojos prikalamos prie kryžiaus šonų, o ne iš priekio, arba tvirtinamos virvėmis, ne vinimis.

„Jeigu auka būdavo nukryžiuojama aukštyn galva, jos kūnas galėjo būti atremiamas į nedidelę sėdynę. Manoma, kad taip daryta siekiant ištęsti laiką, per kurį žmogus mirdavo“, – teigiama tyrime, kurį atliekant prisidėjo dar vienas mokslininkas, Matthew Masienas (Metju Meisinas) iš Londono imperatoriškojo koledžo Medicinos fakulteto.

Romėnai dažnai nukryžiuodavo nusikaltėlius ir maištininkus, tačiau jeigu šią žiaurią užduotį vykdžiusiems imperijos kariams kada nors ir buvo skelbiamos kokios instrukcijos, iki šių dienų jų neišliko.

Smulkiau apie Jėzaus nukryžiavimą nekalbama ir keturiose evangelijose pagal Matą, Morkų, Luką bei Joną, kuriose vaizduojami įvykiai laikomi artimais Kristaus amžininkų prisiminimams.

Archeologai yra radę tik vieną nukryžiavimo įrodymą – pasak M. Masieno ir P. Mitchello, taip yra todėl, kad nukryžiuotų žmonių niekas nelaidodavo, o palikdavo sąvartyne suėsti laukiniams šunims ir hienoms.

Minėtasis įrodymas susijęs su žydų jaunuoliu, kuris, kaip byloja įrašas ant kriptos su jo palaikais, rastos Izraelyje netoli Givaat Hamivtaro vietovės, veikiausiai buvo vardu Yehonananas ben Hagkolas (Jehonananas ben Hagkolas).

Apie jo mirties priežastį galima spręsti iš 11,5 centimetro ilgio geležinės vinies, įkaltos į vieną iš jo pėdų, pritvirtintų prie kryžiaus šono. Tačiau daugiau vinių žymių nerasta nei riešo, nei dilbio kaulų srityje.

Per pastaruosius 150 metų buvo parašyta mažiausiai dešimt knygų ir tyrimų, kuriuose mėginama perprasti fizines Jėzaus mirties priežastis. 2005 metais Jungtinėse Valstijose netgi pamėginta atkartoti nukryžiavimą su savanoriais, kurie pavojaus gyvybei nekeliančiu būdu buvo pritvirtinti prie kryžiaus naudojant pirštines ir diržus.

Iš šių tyrinėjimų gimė daugybė Jėzaus mirties hipotezių: pradedant širdies nepakankamumu ir plaučių embolija, ir baigiant asfiksija bei šoku, kuris ištiko smarkiai sumažėjus kraujo spaudimui.

Pagrindiniais veiksniais, sukėlusiais Jėzaus mirtį, nurodomas šešias valandas nuo nukryžiavimo iki mirties jį kamavęs nepakeliamas skausmas, kraujo netekimas, dehidratacija ir kūno svorio spaudimas plaučiams.

Tačiau, kaip teigiama britų tyrime, prie visų šių išvadų prieita vadovaujantis įprastine nuostata, atėjusia iš religinių atvaizdų, jog Jėzus buvo nukryžiuotas aukštyn galva.

Atsižvelgiant į tai, kad tiksliai nežinoma, kaip Kristus buvo nukryžiuotas, įvardyti tikrąją jo mirties priežastį būtų galima tik tuo atveju, jei rastųsi naujų archeologinių įrodymų arba senovinių rašytinių šaltinių, rašo tyrimo autoriai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.