1969 metų liepos 21-ąją 3 val. 56 min. vidurio Europos laiku amerikiečių astronautas Nilas Armstrongas, pirmasis Žemės gyventojas, atsistojo ant Mėnulio paviršiaus...

1969 metų liepos 21-ąją 3 val. 56 min. vidurio Europos laiku amerikiečių astronautas Nilas Armstrongas, pirmasis Žemės gyventojas, atsistojo ant Mėnulio paviršiaus. Po to žengė ir Edvinas Oldrinas, o trečiasis „Apolono-11“ ekipažo narys Maiklas Kolinsas buvo pasilikęs orbitinėje kapsulėje. Šį nepaprastą įvykį per televiziją tiesiogiai stebėjo visa žmonija, išskyrus Rusiją bei Kiniją. Girdėjo ir pirmuosius N.Armstrongo žodžius apie tai, kad šis jo nedidelis žingsnelis – tai milžiniškas žmonijos žingsnis. Bet toliau nuskambėjo susijaudinęs astronauto balsas: „Čia yra didelių objektų, sere! O Dieve! Jie stovi kitoje kraterio pusėje ir mus stebi!“ Vėliau tiesioginės televizijos transliacijos buvo nutrauktos, įvesta griežta cenzūra visiems pranešimams apie Mėnulio tyrimus. O pats N.Armstrongas nusišalino nuo aktyvios veiklos ir leido dienas vienišas savo rančoje. Tačiau sekė kiti keisti dalykai. Paslaptingai buvo dingę Mėnulio paviršiuje du „Apolono-14“ astronautai Šepardas ir Mitčelas. Nustatytu laiku jie nesugrįžo į Mėnulyje nusileidusį modulį. Kai jau seniai deguonies atsargos buvo pasibaigusios, jie sugrįžo, bet atsisakė paaiškinti, kaip jiems pavyko išsigelbėti, o sugrįžę į Žemę atsistatydino. Dar ir dabar apie visa tai nieko daugiau nežinoma. Mat astronautai pasirašo pasižadėjimus „neplepėti“.