1969 metų liepos 21-ąją 3 val. 56 min. vidurio Europos laiku amerikiečių astronautas Nilas Armstrongas, pirmasis Žemės gyventojas, atsistojo ant Mėnulio paviršiaus...
Publikuota:
2001 m. spalio 15 d. pirmadienis
1969 metų liepos 21-ąją 3 val. 56 min. vidurio Europos laiku amerikiečių astronautas Nilas Armstrongas, pirmasis Žemės gyventojas, atsistojo ant Mėnulio paviršiaus. Po to žengė ir Edvinas Oldrinas, o trečiasis „Apolono-11“ ekipažo narys Maiklas Kolinsas buvo pasilikęs orbitinėje kapsulėje. Šį nepaprastą įvykį per televiziją tiesiogiai stebėjo visa žmonija, išskyrus Rusiją bei Kiniją. Girdėjo ir pirmuosius N.Armstrongo žodžius apie tai, kad šis jo nedidelis žingsnelis – tai milžiniškas žmonijos žingsnis. Bet toliau nuskambėjo susijaudinęs astronauto balsas: „Čia yra didelių objektų, sere! O Dieve! Jie stovi kitoje kraterio pusėje ir mus stebi!“ Vėliau tiesioginės televizijos transliacijos buvo nutrauktos, įvesta griežta cenzūra visiems pranešimams apie Mėnulio tyrimus. O pats N.Armstrongas nusišalino nuo aktyvios veiklos ir leido dienas vienišas savo rančoje.
Tačiau sekė kiti keisti dalykai. Paslaptingai buvo dingę Mėnulio paviršiuje du „Apolono-14“ astronautai Šepardas ir Mitčelas. Nustatytu laiku jie nesugrįžo į Mėnulyje nusileidusį modulį. Kai jau seniai deguonies atsargos buvo pasibaigusios, jie sugrįžo, bet atsisakė paaiškinti, kaip jiems pavyko išsigelbėti, o sugrįžę į Žemę atsistatydino. Dar ir dabar apie visa tai nieko daugiau nežinoma. Mat astronautai pasirašo pasižadėjimus „neplepėti“.
Šaltinis:
Kalendorius „Pasaulio paslaptys ir mįslės 2000“
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.
Populiariausi straipsniai
Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“.
skaityti »
Iš Kalifornijos kilusi 14–os metų moksleivė Gianna Chien prieš 8 tūkst. JAV daktarų auditoriją bandė įrodyti, jog planšetinis kompiuteris „iPad“ gali sutrikdyti implantuoto širdies defibriliatoriaus darbą, skelbia „Bloomberg“.
skaityti »
Bendrovės „Roundarch Isobar“ programuotojas Mike'as DiGiovanni siūlo akiniuose „Google Glass“ įmontuota fotokamera fotografuoti mirktelint.
skaityti »
Programuotojas Abzinavas Dhalas iš Nacionalionio Australijos universiteto Dalase vykusioje konferencijoje „Multimedia Retrival“ pristatė savo sukurtą kompiuterinį algoritmą, gebantį iš veido išraiškos nustatyti nuotraukoje užfiksuoto žmogaus nuotaiką.
skaityti »
„Berniukas ir jo atomas“ („A Boy and His Atom“), ko gero, yra metų filmas, kurį pamatyti tiesiog reikia.
skaityti »
„Google“ technikos direktorius Ray Krzweilas neseniai pareiškė, kad šiuo metu kompanijos specialistai kuria visavertį dirbtinį intelektą – kompiuterinę sistemą, kuri galės mokytis savarankiškai analizuoti informaciją ir netgi suprasti žmonių jausmus bei emocijas.
skaityti »
Britų mokslininkai iš Bristolio universiteto, vadovaujami profesorės Annos Rudaut, sukūrė medžiagą, kuri gali pagal esamas sąlygas ir ateinančius signalus savarankiškai keisti formą.
skaityti »
Kompanija „Apple“ paviešino naują išmaniojo telefono „iPhone 5“ reklamą.
skaityti »
Naujasis PSY kūrinys „Gentleman“ pagerino daugiausia peržiūrų „YouTube“ per vieną dieną rekordą.
skaityti »
Vokiečių automobilių gamintoja „Volkswagen“ pranešė, kad kartu su amerikiečių technologijų kompanija „Apple“ kurs du legendinio „Volkswagen“ automobilio „Beetle“ modelius „iBeetle“, kurie turės išmaniojo telefono „iPhone“ integraciją.
skaityti »
Bendrovė „Samsung“ kuria planšetinių kompiuterių ir kitų elektronikos gaminių valdymo sąsają, nereikalaujančią jokio fizinio sąlyčio.
skaityti »