1969 metų liepos 21-ąją 3 val. 56 min. vidurio Europos laiku amerikiečių astronautas Nilas Armstrongas, pirmasis Žemės gyventojas, atsistojo ant Mėnulio paviršiaus...
Publikuota:
2001 m. spalio 15 d. pirmadienis
1969 metų liepos 21-ąją 3 val. 56 min. vidurio Europos laiku amerikiečių astronautas Nilas Armstrongas, pirmasis Žemės gyventojas, atsistojo ant Mėnulio paviršiaus. Po to žengė ir Edvinas Oldrinas, o trečiasis „Apolono-11“ ekipažo narys Maiklas Kolinsas buvo pasilikęs orbitinėje kapsulėje. Šį nepaprastą įvykį per televiziją tiesiogiai stebėjo visa žmonija, išskyrus Rusiją bei Kiniją. Girdėjo ir pirmuosius N.Armstrongo žodžius apie tai, kad šis jo nedidelis žingsnelis – tai milžiniškas žmonijos žingsnis. Bet toliau nuskambėjo susijaudinęs astronauto balsas: „Čia yra didelių objektų, sere! O Dieve! Jie stovi kitoje kraterio pusėje ir mus stebi!“ Vėliau tiesioginės televizijos transliacijos buvo nutrauktos, įvesta griežta cenzūra visiems pranešimams apie Mėnulio tyrimus. O pats N.Armstrongas nusišalino nuo aktyvios veiklos ir leido dienas vienišas savo rančoje.
Tačiau sekė kiti keisti dalykai. Paslaptingai buvo dingę Mėnulio paviršiuje du „Apolono-14“ astronautai Šepardas ir Mitčelas. Nustatytu laiku jie nesugrįžo į Mėnulyje nusileidusį modulį. Kai jau seniai deguonies atsargos buvo pasibaigusios, jie sugrįžo, bet atsisakė paaiškinti, kaip jiems pavyko išsigelbėti, o sugrįžę į Žemę atsistatydino. Dar ir dabar apie visa tai nieko daugiau nežinoma. Mat astronautai pasirašo pasižadėjimus „neplepėti“.
Šaltinis:
Kalendorius „Pasaulio paslaptys ir mįslės 2000“
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.
Populiariausi straipsniai
Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“.
skaityti »
Vasario pradžioje „Apple“ pranešė, kad vartotojai iš parduotuvės „iTunes Store“ jau parsisiuntė per 25 mlrd. muzikinių kūrinių.
skaityti »
Japonų kompanijos „Takara Tomy“ specialistai sukūrė robotą „Automee-S“, kuris nepriekaištingai nuvalo jutiklinį išmaniojo telefono ar planšetės ekraną.
skaityti »
Išradėjai iš Vokietijos pristatė savo naujausią išradimą – rašiklį „Lernstift“. Jis skirtas žmonėms, kurie nepasitiki savimi, kai tekstą reikia rašyti ranka, o ne rinkti kompiuteriu, nes abejoja dėl savo rašysenos.
skaityti »
Brazilijos mieste Rio de Žaneire QR kodai iš esmės kuriami bet kur, kur tik jie būtų labiau matomi, net ant grindinio.
skaityti »
1935 m. vasaro 2 d. pirmą kartą panaudotas melo detektorius teisminiame tyrime, tai vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose.
skaityti »
Pasaulinė olimpinių žaidynių partnerė „Samsung Electronics“ pristatė rėmimo kampanijos veiksmus 2014 m. Rusijos mieste Sočyje vyksiančioms žiemos olimpinėms žaidynėms.
skaityti »
Kovodama už moralės išsaugojimą ir siekdama sustabdyti vienos lyties asmenų vedybas, bažnyčia stengiasi žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis.
skaityti »
Kompanija „Google“ į JAV patentų biurą (USPTO) padavė išmaniojo telefono su keliomis fotoblykstėmis paraišką.
skaityti »
Kompanija „Apple“ gavo leidimą patentuoti išmaniuosius batus, kurie seka juos avinčio žmogaus žingsnius, savo būklę ir praneša, kada juos vertėtų keisti naujais.
skaityti »
Šiandien, ko gero, nerasime namų, kuriuose nedega elektros lemputė, ir už tai turėtume dėkoti išradėjui T. Edisonui. 1880 m. sausio 27 d. Tomui Alvai Edisonui išduotas patentas Nr.223 898, kuriuo buvo užpatentuota elektros lemputė.
skaityti »