Balandžio pirmosios pokštas – pašto balandžiai perduodantys „ping“ komandą – veikia!

Ir atsitik tu man taip: vienas pajuokavo, kiti – išgirdo ar paskaitė ir nutarė pabandyti… Pabandė – išėjo! Nedažnai taip būna, ypač tuomet, kai pokštas susijęs su naujomis technologijomis. Ir vis dėlto ne be reikalo sakoma, kad nieko nėra neįmanomo šiame pasaulyje. Programuotojas D.Vaitsmanas, sumanęs balandžio pirmosios pokštą, 1990 m. užregistravo „RFC 1149“ – IP paketų perdavimo standartą panaudojant pašto balandžius. Juokdarys, suprantama, nesitikėjo, kad kas nors sugalvos juo pasinaudoti. Tačiau įvyko kitaip. BBC News Online teigia, kad Norvegijos vartotojai beveik įrodė, jog tai veikia! Pašto balandžiai buvo panaudoti perduoti „ping“ komandą tarp dviejų kompiuterių, esančių už poros kilometrų vienas nuo kito. Duomenys buvo atspausdinti popieriuje, o paketas pritvirtintas prie balandžių kojelių. Paukščius leido kas 7,5 minutės. Keletas pirmųjų balandžių spruko – prisijungė prie tuo metu kaip tyčia pro šalį skridusio pulko, tačiau po valandos likusieji atskrido „į paskyrimo vietą“ su visa popieriaus lapuose esančia informacija. „Paukščių tinklo“ informacijos perdavimo greitis pasirodė esąs 0,08 b/ sek. Vėlesnių bandymų metu jis išaugo iki 0,15 b/ sek. „Bergen Linux User Group“ – taip vadinasi ši norvegų vartotojų grupė – mano, kad pasinaudojant klaidų korekcijos metodu, per porą valandų būtų galima taip perduoti ir elektroninio pašto pranešimą. 1999 m. „balandžių“ metodas įgijo ir pavadinimą – „diferencijuotos aptarnavimo kokybės paukščių nešėjų IP“. Bet kiek gi lapų su informacija gali pritvirtinti prie balandžio kojelių? Štai stručiai – kas kita: toks galingas paukštis nemažai paneštų! Tai kas, kad neskraido – užtat greit bėgioja! Beje, yra ir daugiau panašių standartų, pvz., „RFC 2324“ – „ Hipertekstinis kavinuko valdymo protokolas“ ar „RFC 748“, kuris suteikia galimybę „nukenksminti“ toli esančio serverio darbo trukdžius. Taigi juokauti tikrai reikia atsargiai – ims kas nors ir patikės. O jeigu pasiseks?!