Kai Mėnulyje iš tiesų tyvuliavo Audrų vandenynas

Publikuota: 2012 m. lapkričio 12 d. pirmadienis

Audrų vandenynas Mėnulyje kadaise iš tiesų buvo okeanas. Tiesa, ne vandens, o skystos magmos – to okeano gylis siekė kelis šimtus kilometrų.

Mėnulis, kaip žinome, turi dvi puses. Regimoji visada atgręžta į Žemę, nematomoji visada nusigręžusi nuo Žemės (kartais ji vadinama „tamsiąja“ Mėnulio puse, nors Saulė ją nušviečia nė kiek nerečiau nei regimąją pusę).

Abi Mėnulio pusės stulbinamai skirtingos. Regimoje pusėje vyrauja lygumos, o trečdalį jos dengia plokščios, vulkaninės kilmės sritys, vadinamos mėnulio jūromis. Kitoje Mėnulio pusėje jūrų viso labo dvi. Kita pusė už regimąją aukštesnė vidutiniškai dviem kilometrais ir padengta kur kas storesne pluta. Smarkiai skiriasi ir abiejų pusių mineralinė sudėtis.

Mokslo pasaulyje apie šiuos skirtumus iškelta keletas hipotezių. Vienoje iš jų kalbama net ir apie kadaise neva egzistavusį antrąjį Žemės mėnulį, kuris bloškėsi į užpakalinę likusio mėnulio pusę. Natūralių Žemės palydovų susidūrimo idėją palaiko ir Japonijos mokslininkai.

Jie tokią poziciją grindžia duomenimis, kuriuos jiems atsiuntė orbitoje aplink Mėnulį skriejantis zondas „Kaguya“ (Selene). Tiesa, pagal japonų versiją, susidūrimas įvyko matomoje Mėnulio pusėje. Po šio susidūrimo Mėnulio veide liko didžiulė tamsi dėmė, puikiai žinoma kiekvienam, kuris yra matęs Mėnulį. Toji dėmė – didžiausia Mėnulyje jūra: Audrų vandenynas. Jos skersmuo – apie 3 tūkst. km.

Kol kas Audrų vandenyno atsiradimas tebėra mįslė: daugelis specialistų yra linkę palaikyti „smūgines“ hipotezes, nors aiškių topografinių tokio įvykio požymių nėra. Galbūt taip yra dėl itin garbaus šio įvykio amžiaus – jis gali būti įvykęs prieš maždaug 4 mlrd. metų. Japonų mokslininkai nusprendė išanalizuoti skirtingų Mėnulio sričių mineralinę sudėtį. Remdamiesi tyrimo rezultatais, japonai priėjo išvadą, kad mėnulių susidūrimo, pasibaigusio galingu branduolio išsilydymu, versija yra išties gana tikėtina.

Mokslininkų skaičiavimu, kolosalios galios smūgiai, suformavę Audrų vandenyną ir kitas jūras, niekada negalėjo visiškai sunaikinti regimosios pusės Mėnulio plutos. Ilgą laiką pluta buvo padengta ištisomis skystos magmos jūromis. Tam tikra prasme pluta susiformavo iš naujo tik gerokai vėliau – kai atvėso lava. Šie įvykiai, anot mokslininkų, galėtų paaiškinti tokius ryškius abiejų Mėnulio pusių skirtumus.

 

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Medžiaga, kuri sukels perversmą sporto prekių ir medicinos pramonėse

Bingamtono Universiteto Niujorke mokslininkai sukūrė šią keistą tamprią medžiagą, kuri iš tikrųjų yra baterija. skaityti »

Vyras savadarbe raketa bandys įrodyti, kad Žemė plokščia

Mike'as Hughesas pasirengęs paleisti savo iš metalo laužo sukurtą raketą Mojave dykumoje ir įrodyti, kad Žemė yra plokščia. skaityti »

Ar galima sapnuoti nemiegant?

Mokslininkai iš Londono teigia atradę būdą kaip sutrikdyti žmogaus protą ir pakeisti jo supratimą apie tai, kas tikra. skaityti »

Biurų pastatai su treniruokliais ir masažuotojais – kaip milžiniškos kompanijos atrakina darbuotojų kūrybiškumą?

Įsivaizduokite įmonę, kuri iš visų savo darbuotojų ne prašo, bet reikalauja į užduotis žvelgti netradiciškai. skaityti »

„Panasonic“ pristatė permatomą televizorių

Neseniai Berlyne vykusioje parodoje „IFA 2017“ televizorių gamintoja „Panasonic“ pristatė televizorių su visiškai permatomu ekranu. skaityti »

Programuotojų diena

Rugsėjo 13 dieną minima Programuotojų diena. Kodėl būtent šiandien? skaityti »

Mokslininkai mano atradę būdą, kaip visam laikui atsikratyti žalingų įpročių

Mokslininkai atranda naujų būdų, kaip tiesiogiai veikiant smegenis atsikratyti žalingų įpročių ir iki minimumo sumažinti atkritimo tikimybę. skaityti »

Kad kelionė neprailgtų: intelektiniai žaidimai, kuriuos privalote turėti išmaniajame

Pažinimo džiaugsmas mus praturtina kaip niekas kitas, tačiau keliaudami mes dažnai daugybę laiko praleidžiame automobilyje ar lėktuve, valandų valandas pro langą veltui stebėdami plaukiančius debesis. skaityti »

Ką veikia biomechanikai?

Biomechanikai – tai inžinieriai, kurie mokosi iš gamtos... skaityti »

Lietuvos studentas sukūrė sportinį elektrinį triratį

Europoje dar nauja sporto šaka susidomėjęs studentas Rolandas Dockevičius iš Klaipėdos sukūrė elektrinį triratį drifterį. skaityti »