Kaip teigia psichologai, šiandieną paprastas statistinis žmogus yra priverstas savo galvoje turėti maždaug penkis slaptažodžius, penkis PIN kodus, bent du automobilių numerius, tris identifikacinius numerius ir kelis savo bankų sąskaitų numerius.
Kaip teigia psichologai, šiandieną paprastas statistinis žmogus yra priverstas savo galvoje turėti maždaug penkis slaptažodžius, penkis PIN kodus, bent du automobilių numerius, tris identifikacinius numerius ir kelis savo bankų sąskaitų numerius, rašo žurnalas „PCWorld“.
Kitas tyrimas, kurį atliko „Microsoft“ specialistai praėjusiais metais, rodo, jog eilinis interneto vartotojas turi maždaug šešis skirtingus slaptažodžius. Maža to, kiekvienas internete naršantis žmogus reguliariai lankosi maždaug 25 interneto svetainėse, kuriose yra reikalaujamas slaptažodis. Pagal statistiką, žmogus aštuonis kartus per dieną naudojasi savo slaptažodžiais.
Mūsų atmintis saugo gausybę naudingos informacijos ir krūvą visiško šlamšto. Daugiausia problemų kyla įsimenant skaičius: PIN kodas, mobiliųjų telefonų numeriai, gimtadieniai, įvairūs skaičių kombinacijų slaptažodžiai prisijungti prie elektroninio pašto, socialinio bendravimo tinklo ir dar daugybės kitų vietų.
Nors visa ši skaičių virtinė yra skirta apsaugoti žmogų ir jo turtą, dažnai nutinka priešingai. Žmonės nesugeba prisiminti tiek skaičių vienu metu ir neretai juos kur nors užsirašo.
Nieko negali būti nesaugiau kaip kur nors užrašyta asmeninė informacija.
Mokslininkai teigia, jog nepaisant gausių informacijos srautų, žmonės daug lengviau prisimintų slaptažodžius ir kitus būtinus dalykus, jei pasitelktų vaizduotę.
Paskutiniai tyrimai, kuriuos atliko Airijos psichologai, parodė, jog įmanoma išsaugoti savo atmintyje gausybę skaičių kombinacijų, tereikia pasitelkti vieną mažą gudrybę – įsivaizduoti tuos skaičius.
Tad nieko keisto, jog net 60 procentų apklaustųjų teigė negalintys prisiminti tiek svarbios jiems informacijos. Taigi paprasčiausiai ją kur nors užsirašo. Kiti, bijodami pamiršti savo duomenis, susigalvoja labai paprastus primityvius slaptažodžius: naudoja savo gyvūnų ar vaikų vardus, gimimo datas, mėgstamų TV personažų ar laidų pavadinimus. Abiem atvejais yra nesaugu, nes piniginę ar užrašų knygelę su informacija galima pamesti arba ją gali kas nors pavogti. Paprastus slaptažodžius yra labai lengva atsekti.
Mokslininkai teigia, jog žmonės kankinasi ir negali prisiminti savo slaptos informacijos, nes daro tai neteisingai: „Mes galime priversti mūsų smegenis dirbti daug geriau. Jei kiekvienas skirtų pakankamai dėmesio įsivaizduoti įsimenamai informacijai – su atmintimi nebūtų jokių bėdų.“
Smegenys, anot psichologų, nedaug kuo skiriasi nuo kitų kūno vietų. Reikia smegenis lavinti, naudoti, kitaip kyla grėsmė jų netekti. Visi tyrimai rodo, jog smegenys atrofuojasi ne dėl amžiaus, o dėl neveiklumo. Lygiai taip pat kaip ir raumenys: sportuojančio žmogaus raumenys turi puikia formą, nejudrių žmonių jie būna sunykę. Visiškai tas pats yra ir su smegenimis.
Žmonės yra aptingę. Tyrimai rodo, jog daugiau nei pusė net trisdešimties nesulaukusių žmonių nesugeba prisiminti savo namų telefono numerio, taigi užsirašo jį ant gabalėlio popieriaus arba kokioje nors matomoje vietoje.
Mokslininkai buvo šokiruoti tyrimų išvadų, nes paaiškėjo, kad dabartinis jaunimas taip pasitiki technologijomis, jog nebesivargina naudoti smegenų. Kam reikia prisiminti draugų gimtadienius, jei yra tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, „Facebook“. Nebereikia prisiminti mobiliųjų telefonų numerių, nes viskas yra saugoma telefono atmintyje.
Žmonės šiurpsta iš siaubo kai jiems prireikia pamiršti seną PIN ar kokį nors slaptažodį ir prisiminti naują. Tačiau jie labai klysta. Smegenys veikia taip, kad nauja informacija yra ‚rašoma„ senos vietoje, taigi naujų slaptažodžių įsiminimas būtų visapusiškai naudinga smegenų mankšta.