Naujieji metai žengia per pasaulį pasidabinę skirtingais kostiumais ir skambant skirtingai muzikai.

Naujieji metai žengia per pasaulį pasidabinę skirtingais kostiumais ir skambant skirtingai muzikai. Australai ir brazilai pasitinka Naujuosius vilkėdami maudymosi kostiumėlius, japonai persirengia tradiciniais kimono, Rusijoje priimta pasitikti naujus metus su ilgakase snieguole pašonėje, o Europoje Naujuosius atneša elniai.

Šį kartą – įdomiausios Naujųjų metų sutikimo tradicijos.

Naujieji metai Britanijoje nėra didelė šventė, nes visą energiją britai išleido apsipirkinėdami bei sveikatą pragėrė per Kalėdas. Vienintelė šiaurinė Jungtinės Karalystės dalis Škotija nepasiduoda kalėdinei beprotybei ir kaupia jėgas Naujiesiems. O jau per Naujus metus švenčia taip, kaip pietinės dalies gyventojai nesugebėtų.

Škotų Naujieji turi ir kitokį pavadinimą – Hogmanay. Naujus metus jie pasitinka gausiai gerdami tradicinį viskį bei uždegdami deguto statinę, kas simbolizuoja visų pernykščių blogybių bei nesėkmių sunaikinimą. Visoje Europoje vieninteliai škotai švenčia savo Hogmanay taip audringai ir ilgai.

Visa Škotija naujametę naktį skendi šviesose – nuo gatvės žibintų iki didžiulių liepsnojančių laužų bei fakelų. Tikima, kad ugnis išbaido blogas dvasias ir leidžia naujus metus pasitikti švaria dvasia. Kiekvieno tikro škoto namuose uždegtas židinys tiesiog privalomas. Tokia jau ilgus šimtmečius gyvuojanti tradicija.

Turistus labiausiai žavi reginys, kai tradiciniais kiltais pasidabinę vyrai virš galvų suka didžiulius ugnies burbulus. Tai reikalauja nemenko miklumo ir pasirengimo. Iš tolo toks vaizdas primena savaime skraidančius ugnies rutulius.

Laikrodžiui paskelbus apie Naujųjų metų pradžia škotai ir Škotijos svečiai bučiuoja visus iš eilės, o viskis liejasi laisvai.

Ilgus metus buvęs tradicinis Tokijas gyvena žvalgydamasis į Vakarus. Dar iki Kalėdų budistų šventyklose galima aptikti ir kalėdinių eglių, ir kitokių katalikiškų šios šventės atributų – storų Santos statulėlių, raudonų dovanų kojinių bei atvirukų, pilnų sveikinimų „Merry Kurisumasu“.

Tačiau prieš Naujuosius visa Japonija kardinaliai pasikeičia. Nebelieka iki šiol per Kalėdas buvusio „vakarietiško šlamšto“. Naujuosius japonai pasitinka pagal šimtmečius gyvuojančias tradicijas.

Miestai pasipuošia girliandomis iš bambuko ir ryžių stiebelių. Namuose kalėdines egles pakeičia tradiciniai bonzai medeliai. Kavinės ir parduotuvės užsidaro ir Japonijos miestai, dar per Kalėdas atrodę kaip bet kuris vakarų didmiestis, virsta šventiškai pasipuošusiomis tradicinėmis japonų vietomis. Naujieji japonams – labai svarbi ir atsakomybės pilna šventė.

Naujieji metai jiems prasideda tada, kai pateka saulė. Tuo metų visi japonai išeina į lauką, pasitinka saulėtekį, juokiasi kiek išgali – nuoširdžiai ar dirbtinai ir skaičiuoja šventyklose skambančius varpus – 108 kartus turi nuskambėti varpas už visas pasaulio nuodėmes.

Italai ir per Naujuosius yra italai. Žmonės stengiasi atsikratyti viso nereikalingo šlamšto – per langus yra mėtomi seni baldai, rūbai, buities prietaisai. Neatsargiam praeiviui gali ir nepasisekti – gauti senu lygintuvu per galvą – menkas malonumas.

Vienintelė Italija taip šventai tiki, kad per Naujuosius apsivalyti ir atsinaujinti bei atsikratyti senienų yra tiesiog privaloma. Žodžius „Naujieji metai“ jei supranta tiesiogiai – italams viskas turi būti nauja. Perkami nauji baldai, keičiamas namų dekoras. Padaugėja skyrybų šeimose.

Tradicija dovanoti vieni kitiems raudonus rūbus taip pat itališka, nes yra tikima, kad raudona spalva reiškia naujumą ir atsinaujinimą.

Naujieji Islandijoje kaip iš paveiksliuko – kažkas tarp skrydžio į mėnulį ir fantastinio filmo. Tokie patys vaizdai, krateriai ir sustingusi lava. Naujuosius islandai švenčia labai triukšmingai – taip pat kaip it jų protėviai.

Reikjaviko naktinis Naujųjų metų gyvenimas verda taip pat kaip ir požeminės srovės. Ten atsidaro šimtai naktinių klubų, kurie stengiasi privilioti kuo daugiau žmonių pateikdami skirtingų temų vakarėlius. Tikri vakarėlių liūtai nepraleidžia progos pasiausti Islandijos sostinės klubuose, ypač Naujųjų metų naktį.

Islandai vis dar prisimena vikingus bei mitines būtybes, todėl pasitinkant Naujuosius aplink didžiulius laužus šoka gausybė trolių bei elfų. Tačiau pats įspūdingiausias vaizdas, kurio turistai negali pamiršti – visą valandą trunkantis fejerverkas, kuris atsispindi lede bei sniege ir sukuria tokią iliuziją, kad žmogus yra kažkur toli toli nuo žemės.