Aplinkosaugininkai šio reiškinio nevadina ekologine katastrofa, tačiau teigiama, kad problema sena ir bemaž neišsprendžiama. Teršalai į upę plūsta iš buvusio geležinkelio pabėgių mirkymo cecho, stovėjusio ties geležinkelio tiltu per Nemuną.

Didžiulė buvusio pabėgių cecho teritorija šiuo metu užgriozdinta įvairiausiu laužu. Per didelius karščius ir liūtis, tekėdamas pro Kauno centrą, Nemuno vanduo įgyja skalūnų alyvos prieskonį. Aplinkosaugininkai šio reiškinio nevadina ekologine katastrofa, tačiau teigiama, kad problema sena ir bemaž neišsprendžiama. Teršalai į upę plūsta iš buvusio geležinkelio pabėgių mirkymo cecho, stovėjusio ties geležinkelio tiltu per Nemuną. Sovietmečiu čia, vos už šimto metrų nuo upės, skalūno alyvoje buvo impregnuojami mediniai pabėgiai, kuriuos montuodavo po geležinkelio bėgiais. Šiuo metu niekas nežino, kiek teršalų palaidota Nemuno kranto grunte po buvusiu cechu. Bergždžios pastangos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros direktoriaus pavaduotojas Juozapas Varanauskas teigė, kad tai labai sena problema. Skalūnų alyva pradeda skverbtis iš grunto esant dideliems karščiams ir gausiai palijus. Nemunui stipriai patvinus, teršalams į vandenį nutekėti neleidžia betoninė krantinė, kurioje įrengti trys specialūs šuliniai. Vis dėlto į juos suteka ne visi teršalai. Pasak Kauno aplinkosaugininkų, visiškai susidoroti su teršalais, patekusiais į gruntą, labai sudėtinga. Norint išvežti užterštą gruntą, žemę reikėtų iškasti mažiausiai iki 16-18 metrų gylio, o užteršta teritorija gali apimti 100 metrų ilgio ir 50 metrų plotą. Tyrimus nelaimės zonoje atlikę danai siūlo teršalus išpumpuoti. Tai kainuotų apie 20 milijonų eurų (apie 68 milijonus litų). Valymo procesas truktų ne vienerius metus. Niekam nepakenkė? Koks kiekis teršalų teka į Nemuną šiomis karštomis dienomis, specialistai pasakyti negali. Aplinkosaugininkai teigia, jog į vandenį išpiltas litras naftos produktų pasklinda hektaro plote. Panašiai pasiskirsto ir skalūnų alyva. Anot Varanausko, į Nemuną patenka nedidelis skalūnų alyvos kiekis ir didelės žalos gamtai nepadaro. Ties krantinės siena retsykiais sužvilganti teršalų vaivorykštė už kilometro kito išsisklaido. Varanauskas pabrėžė, jog šiuo metu Nemuno vandens būklė kur kas geresnė nei sovietmečiu. Gamyklų atliekas surenka valymo įrenginiai, taigi didžiausios Lietuvos upės vanduo ties Kaunu atitinka keliamus reikalavimus. Pavojų žmogaus sveikatai, anot Varanausko, gali kelti nebent bakteriologinis užterštumas. Vertinga žemė Net ir užterštas buvusio pabėgių mirkymo cecho sklypas, esantis greta geležinkelio stoties, pirkėjams yra patrauklus. Aplinkosaugininkai teigia potencialiems pirkėjams kelią reikalavimą išvalyti gruntą.