Vis labiau įsisiautėjant pasiutligei grėsmė kyla ir neskiepytų naminių gyvūnų šeimininkams.

Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos specialistai Klaipėdos gyvūnų globos tarnyboje „Nuaras“ paskelbė karantiną dėl pasiutligės, o du gyvenamuosius uostamiesčio rajonus – pasiutligės židiniu. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, šiemet Klaipėdoje nustatyti net šeši pasiutligės židiniai. Trys židiniai paskelbti per dvi pastarąsias savaites. VMVT gydytojos Dalios Gailienės teigimu, uostamiestyje susidarė ypač grėsminga situacija, nes užsikrėsti mirtina liga gresia kone kiekvienam Klaipėdos gyventojui. Neapdrausti nuo nelaimės ir naminius gyvūnus laikantys žmonės. Jei augintiniai neskiepyti, jie gali tapti pavojingos infekcijos nešiotojais ir platintojais. Taip atsitiko ir vienai Klaipėdos Pilies gatvėje gyvenančiai moteriai. Klaipėdietė gavo dovanų persų veislės katiną. Gyvūnas paspruko iš naujosios šeimininkės namų, o po paros grįžo. Manydama, kad nesusitvarkys su augintiniu, moteris jį atidavė į gyvūnų globos tarnybą „Nuaras“. Tarnybos darbuotoja Oksana Sivkovič ėmė žvalgytis naujų globėjų katinui. Po kelių dienų jį pasiėmė kita klaipėdietė. Tačiau netrukus gyvūnas pasidarė vangus, ėmė seilėtis. Nusprendę, kad augintinis susirgo, šeimininkai jį nuvežė pas veterinarą. Šis iš karto įtarė, jog katinas užsikrėtęs pasiutlige. Gydytojos Gailienės teigimu, žmonės labai atsainiai vertina informaciją apie mirtį nešančią ligą. Skiepijimasis nuo pasiutligės iš esmės yra savanoriškas. Atsisakantys skiepytis žmonės viso labo privalo pasirašyti ir motyvuoti savo sprendimą. Pasak Visuomenės sveikatos centro gydytojos epidemiologės Onos Sokolovos, paskelbus Klaipėdoje tris pasiutligės židinių zonas, net 11 asmenų, turėjusių kontaktus su persų katinu, sutiko skiepytis. Specialistė aiškina, jog šiuo atveju ligos protrūkio tikėtis neverta, nes pasiutligė plinta ne per orą lašeliniu būdu, o tiesioginio kontakto su gyvūnu metu. Pasiutlige žmogus nuo žmogaus neapsikrečia. Sokolova įsitikinusi, jog visi asmenys, kontaktavę su sergančiu gyvūnu, yra nustatyti. Specialistė sako, kad pasitaiko atvejų, kai nuo pasiutlige sergančio gyvūno nukentėję asmenys ne tik patys nenori skiepytis, bet ir vengia medikams pranešti adresą asmenų, laikančių užsikrėtusį gyvūną. Tuomet sunku greitai nustatyti vis didėjantį užsikrėtusių žmonių skaičių.