Pasaulio žiniasklaida sunerimusi seka įvykius Rytinėje JAV pakrantėje, prie kurios priartėjo istoriniu tituluojamas uraganas „Sendi“. Rytinės pakrantės didmiesčiuose saugumo sumetimais sustabdytos transporto linijos (metro, autobusai), milijonai moksleivių pirmadienį neišėjo į mokyklas ir liko namie. Sinoptikai prognozuoja, kad antradienio naktį (spalio 30 d.) arba antradienį audros „Sendi“ atnešti uraganiniai vėjai ir debesys nuklos trečdalį JAV teritorijos. Kodėl „Frankenštormas“ toks didelis?

JAV Nacionalinio uraganų centro (National Hurricane Center, NHC) duomenimis, sekmadienio vakarą „Sendi“ uraganinės galios vėjai šėlo 280 km spinduliu nuo uragano epicentro, o tropinės audros galingumo vėjai – net 835 km spinduliu nuo uragano epicentro. Dydžio prasme, „Sendi“ yra antras istorijoje uraganas po 2001 m. siautėjusios „Olgos“ (ši savo kelyje viską siaubė 965 km skersmeniu). Kaip audrai pavyko taip išaugti?

„Pagrindinė priežastis – „Sendi“ iš tropinio ciklono virsta ekstratropiniu ciklonu, – aiškina Atmosferinių tyrimų universitetinės korporacijos Bolderyje (Koloradas, JAV) mokslininkas Chrisas Deivisas (Chris Davis). – Ekstratropiniai ciklonai yra tokie, kurie siaučia už tropinių platumų. Paprastai tokios audros būna gerokai didesnės už tropinius ciklonus. Nors „Sendi“ yra milžiniška, jos dydis nėra neprecedentinis. Labiau neįprastas dalykas – „Sendi“ buvimo vieta ir laikas. Šiaurės rytuose tokių milžinų pasitaiko, tačiau paprastai tik žiemą.“

„Uraganas „Sendi“ iš pradžių susiformavo kaip tropinis ciklonas, kurį stiprino šiltas Atlanto vanduo, šiltos, drėgnos oro masės ir šių reiškinių nulemti konvekcijos procesai, – tęsia Ch. Deivisas. – Uraganus galima prilyginti savotiškiems šiluminiams varikliams, kurie vandenyno paviršiuje tvyrančią šilumą iškelia į aukštesnius atmosferos sluoksnius. O štai ekstratropinius ciklonus gena didžiulėje teritorijoje susiformuojantys temperatūrų skirtumai: šaltas oras šiaurės vakaruose, šiltas – pietryčiuose, abu srautai susisuka – ir susiformuoja uraganas.“

Kuo toliau į šiaurę juda „Sendi“, tuo labiau virsta ekstratropinių ciklonu ir įgauna reaktyvinio srauto galių, kuris virš Šiaurės Amerikos siurbia oro mases iš vakarų į rytus. Tą „reaktyvinį oro masių srautą“ taip pat lemia temperatūriniai skirtumai.

Nors „Sendi“ centre tebesiautėja šiltas tropinis uraganas, šis meteorologinis monstras naujų jėgų įgauna iš šiaurės kryptimi vykstančio šilto oro masių judėjimo. Energijos prideda ir pietų link judančios šalto oro masės.

„Tai – įdomus atvejis, kur abu procesai vyksta vienu metu, – atkreipia dėmesį Ch. Deivisas. – „Sendi“ susiformavo kaip didelis uraganas, tačiau ne kaip neįprastai didelis. Nors kol kas tebelieka neaišku, kas konkrečiai nulemia uragano dydį, iš dalies tai gali būti susiję su drėgno oro masių dydžiu toje vietoje, kur susiformavo ciklonas. „Sendi“ atveju didžiulės šilto, drėgno oro masės susitelkė vakarinėje Karibų jūros dalyje, todėl uraganui susidarė visos sąlygos augti.“

„Kalbant apskritai apie visas tropines audras, kas lemia ir kontroliuoja audros dydį, kol kas žinome nedaug, - pripažįsta Viskonsino Medisono universiteto mokslininkas Klarkas Evansas (Clark Evans). – Žinome tik tiek, kad audros, susiformavusios iš mažesnių atmosferos neramumų, būna mažesnės. Mažesnės būna ir tos audros, kurios gimsta virš sausesnių regionų.“