Jau po kelių savaičių Kauno technologijos universiteto (KTU) sukurtas lietuviškas palydovas „LitSat-1“ taps krentančia žvaigžde danguje, prieš tai paskutinį kartą ištransliavęs lietuvių tautos žinutę iš kosmoso „Lietuva myli laisvę“. Jo kūrėjai pirmosios lietuviškos kosminės misijos protokoluose jau konstatavo: visi iškelti uždaviniai 100 proc. įvykdyti ir svarbiausia – pasiruošta kitam svarbiam žingsniui, 2015 m. pjezoreakcijos įrangos eksperimentui.

„LitSat-1“ skrydžio orbitoje metu surinkti duomenys padės tiksliai nustatyti palydovo judėjimo dinamines charakteristikas, kurios leis patobulinti pjezoreakcijos sferos konstrukciją ir valdymo algoritmus.

„Palydovas per savo veikimo laikotarpį surinko svarbių duomenų apie temperatūras, magnetinius laukus ir fotoelementų veikimą žemose orbitose. Tai praplėtė Lietuvos inžinerinį suvokimą apie kosmosą ir elektroninės įrangos darbo sąlygas jame. Sukaupta duomenų bazė pravers ateityje, parenkant tinkamiausius sprendimus kuriant įrangą, skirtą naudoti artimajame ir tolimajame kosmose“, – sakė KTU Elektros ir elektronikos fakulteto docentas Darius Kybartas. 

KTU komanda džiaugiasi, jog palydovas sugebėjo maksimaliai išnaudoti jame esančios elektroninės įrangos resursus. Šiuo metu „LitSat-1“ iš pradinių 400 km yra nusileidęs iki 280 km aukščio orbitos, jo sukimasis aplink Žemę greitėja, o jis – sparčiai leidžiasi. Taigi, besibaigiantis elektroninių komponentų resursas sutapo su planuota palydovo veiklos trukme. „Litsat-1“ valdomas iš žemės tokiu režimu, kuriame savo surinktus duomenis perduoda tik praskrisdamas virš Lietuvos, atsakydamas į jam siunčiamas komandas. Po kelių savaičių pirmasis lietuviškas palydovas pasieks tankius atmosferos sluoksnius ir, judėdamas didesniu nei 7,6 km/s greičiu, sudegs atmosferoje, paskutinį kartą išsiuntęs žinutę „Lietuva Myli Laisvę“.

„Litsat-1“ kūrėjai įsitikinę, jog palydovo misijos pabaiga žymi naują kosminių projektų vystymo etapo pradžią. Šiuo metu KTU bandoma naujo tipo stabilizavimo sistema nanopalydovams, kurioje naudojamos pjezoelektrinės pavaros. Prieš pritaikant ją kosmose, atliekami žemės bandymai, o iš „Litsat-1“ skrydžio sukaupti duomenys bus panaudoti projektuojant valdymo sistemos įrangą.

Tuo tarpu visus, kuriuos domina komunikavimas su palydovu, jo siunčiami duomenys ir tolimesni KTU mokslininkų bei Lietuvos kosmoso asociacijos kosminiai planai, kviečia apsilankyti litsat1.eu tinklalapyje.

Gyvai palydovo žemės ryšio stotį galės pamatyti visi, šiandien nuo 11 iki 16 val. atvykę į KTU atvirų durų dieną Studentų 50-241 Kaune.