Šiuolaikinei medicinai vis dažniau atsisakant pripažinti ligas nepagydomomis, katalikų piligrimų gausiai lankoma Lurdo šventovė gali pasiūlyti įvesti „nedidelių stebuklų“ sąvoką, kuria būtų apibūdinami greiti ir nepaaiškinami išgijimai.

Kasmet dešimtys rimtai sergančių žmonių išvyksta iš šios Prancūzijos pietvakariuose esančios vietovės įsitikinę, jog jiems pavyko pasveikti, tačiau Bažnyčia jų atvejų nelaiko stebuklingais, nes taisyklės numato, jog gydytojai prieš tai turi būti patvirtinę konkretaus asmens ligą esant nepagydomą.

Vyskupas Jacquesas Perrier (Žakas Perjė) teigė, kad Vatikanui nereikia keisti taisyklių, kuriomis vadovaujantis skelbiami stebuklai. Tačiau jis mano, kad reikėtų įteisinti naują „autentiškų išgijimų“ grupę, kuriai priklausantys pasveikusieji galėtų laisvai dalytis su kitais mintimis apie savo fizinius ir dvasinius potyrius.

Bažnyčia moko, kad Dievas kartais padaro stebuklų, tarp jų ir akimirksniu pagydo žmones, kurių pasveikimo priežasties gydytojai nesugeba paaiškinti. Skeptikai neigia tokį Bažnyčios mokymą kaip neturintį mokslinio pagrindo ir aiškina, kad staigus išgijimas yra psichologinis fenomenas arba anksčiau taikyto gydymo padarinys.

Anot J. Perrier, kitaip nei anksčiau, dabar gydytojai labai nenoriai pripažįsta, kad liga yra nepagydoma, o tai vienas svarbiausių reikalavimų stebuklui pripažinti, nustatytas dar XVIII amžiuje. Vyskupas pažymėjo, kad abejonė yra svarbus šiuolaikinio mąstymo elementas.

J. Perrier teigė ruošiantis pasiūlymą nustatyti naują Lurdo išgijimų sąvoką, kurį teiks tvirtinti Vatikanui.

Vyskupas tikino, kad siekdama įvesti minėtąją sąvoką, stebuklais garsėjanti katalikų šventovė nesistengia prisivilioti dar daugiau piligrimų, atvykstančių pasimelsti į grotą, kurioje, kaip teigiama, 1858 metais paprastai valstietei mergaitei apsireiškė Švč. Mergelė Marija. „Apsilankymų nemažėja“, – teigė ganytojas.

Į Pirėnų kalnuose esantį miestelį kasmet aplanko 6 mln. piligrimų. Stebuklingo pasveikimo atvejai prie šventovės veikiančiame medicinos punkte buvo pradėti registruoti 1883 metais. Maždaug 7 tūkst. žmonių yra pareiškę išgiję šioje šventvietėje, bet tik 66 atvejai buvo pripažinti išties stebuklingais.

Anot J. Perrier, šventovės Tarptautinis medikų komitetas tiria visus galimus stebuklingus atvejus, bet daugumą jų atmeta.

Paskutinį kartą stebuklas oficialiai buvo pripažintas 1999-aisiais, kai po 12 metų trukusių tyrimų galiausiai patvirtinta, jog išsėtine skleroze sirgęs vyras išties staigiai ir nepaaiškinamai pasveiko.

Kartais 20 gydytojų grupė, kuriai priklauso tiek katalikai, tiek netikintieji, mato, kad ligotas žmogus nepaaiškinamai išgijo, bet daugiau išvadų iš to nedaro, teigė vyskupas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.