Dalis mikrobinių tyrimų rodo, kad Baltijos jūros vanduo ties Palanga yra švarus. Tačiau kol neištirta, ar vandenyje nėra salmonelių bakterijų, higienistai rekomenduoja poilsiautojams jūroje nesimaudyti. Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos filialo gydytojos epidemiologės Mildos Rėpšienės, šeštadienį paimti jūros vandens mėginių tyrimai rodo, jog mikrobinė tarša leistiną normą 3–5 kartus viršija Rąžės upelio žiotyse, o paplūdimiuose, atlikus kelis mikrobinius tyrimus, vandens kokybė gera. Kadangi dar neištirta, ar jūros vandenyje nėra salmonelės bakterijų, sukeliančių salmoneliozę, higienistai poilsiautojams rekomenduoja dar keletą dienų jūroje nesimaudyti. Netrukus paaiškės kitų tyrimų rezultatai.
Praėjusį penktadienį higienistai paskelbė, kad mikrobinė tarša leistiną normą 2–3 kartus viršija į jūrą įtekančio Rąžės upelio žiotyse bei Baltijos jūroje – moterų paplūdimyje, bendrajame paplūdimyje prie gelbėjimo stoties. Higienistai padidėjusią taršą siejo su praėjusią savaitę Palangoje įvykusia avarija, kai užsikimšus kanalizacijos vamzdžiams į Rąžę apie devynias valandas tekėjo fekalijos. Manoma, kad išsilieti į Rąžę galėjo iki 30 kubinių metrų viešbučių bei kavinių nuotėkų.
Specialistų teigimu, avarijos priežastis - vamzdynuose susidaręs riebalinis kamštis, dėl kurio kalčiausios yra kavinės, viešbučiai, neturintys specialios riebalų skaidymo įrangos ir „viską plaunantys į kriauklę“. Kitą dieną po avarijos paimti upelio ir jūros vandens tyrimai parodė, kad Baltijos jūra neužteršta. Tačiau Rąžės žiotyse, kur vanduo įteka į Baltijos jūrą, mikrobinė tarša leistinas normas viršijo keletą kartų, o toje vietoje, kur fekalijos pateko į upelį, – net keliasdešimt kartų.
Po vandentiekio avarijos Baltijos jūros vanduo ties Palanga tikrinamas nuolat. Baltijos jūros vanduo švarus Šventosios, Nidos, Klaipėdos paplūdimiuose.
|