Sugavo netoli Antarktidos
Pavojingas gyvūnas, kurio akys kaip lėkštės, čiuptuvai – kaip rėžtuvai, sukėlė ne siaubą, o džiaugsmą Naujosios Zelandijos mokslininkams. Jiems milžinišką kalmarą atidavė žvejai, ištraukę jį prie Antarktidos krantų. Paaiškėjo, kad tai – patelė. Šis gyvūnas tėra antras iš didžiųjų kalmarų, kurį mokslininkai gavo nesužalotą. „Esu matęs net 105 kalmarus, bet šis – tikra sensacija“, – susijaudinęs pasakojo Naujosios Zelandijos nacionalinio muziejaus jūrų biologas Steve'as O'Shea. Žvejai 150 kg masės gyvūną ištraukė Roso jūroje, maždaug 3600 kilometrų nuo Velingtono miesto. Prieš patekdama į žvejų nagus, patelė kaip tik dorojo Patagonijos dantžuvę: šios žuvys užauga iki 2 metrų. Iškelta iš jūros, kalmaro patelė jau buvo negyva. Bet ir tokią Naujosios Zelandijos muziejus mielai priėmė.
Labai pavojingas gyvūnas
Anot zoologų, sužvejoto kalmaro (Mesonychoteuthis hamiltoni) kūnas yra gerokai didesnis už gigantiškąjį kalmarą (Architeuthis dux), kuris užauga iki 900 kilogramų. Tiesa, savo galūnėmis tokie kalmarai kaip sužvejotasis negali pasigirti. Žvejų laimikio čiuptuvai siekė tik 5 metrus. Tuo tarpu gigantiškųjų kalmarų galūnės kartais užauga net iki 13 metrų. Kita vertus, du šio gyvūno čiuptuvai turi labai aštrių raginių kablių, kuriais auka sudraskoma į gabalus. Pasak JAV jūrų biologės Kat Bolstad, šios rūšies kalmaras yra pavojingesnis už gigantiškąjį kalmarą, kurį aprašė Jules'is Verne'as savo romane „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“. „Tai – agresyvus gyvūnas. Jis yra labai greitas. Jei įkristum į vandenį netoli jo, pavojus būtų didžiulis“, – sakė K.Bolstad. Šis kalmaras maisto sau susiranda viliodamas grobį švytinčiomis akimis, kurios tikrai didelės – didesnių neturi joks kitas gyvūnas. Jomis jis labiausiai ir skiriasi nuo savo pusbrolio – gigantiškojo kalmaro. Kaip ir kiti kalmarai, sužvejotasis gyvūnas turi aštuonias kojas ir du čiuptuvus, kuriuose esama į dantis panašių kablių – iki 25 kiekviename čiuptuve. Šie kabliai yra giliai įaugę į raumenis ir gali pasisukti net 360 laipsnių kampu. Čiuptuvuose taip pat esama daug čiulptuvų, kuriais kalmaras prisisiurbia prie grobio, kad šis nepabėgtų. „Savo kabliais gyvūnas ne tik atneša pagautą grobį, bet ir apsigina nuo kašaloto išpuolių“, – sakė S.O'Shea. Ką slepia vandenyno gelmės?
Iki šiol manyta, kad vadinamasis kolosalusis kalmaras plaukioja šaltuose Antarktikos vandenyse kilometro gylyje, bet prieš porą savaičių sugautas egzempliorius buvo iškilęs arčiau paviršiaus. S.O'Shea sakė, kad šis radinys kelia dar didesnį susidomėjimą, kas plaukioja vandenynų gelmėse. „Mes tiek nedaug žinome apie jūrų platybes. Jei mes beveik nieko nežinome apie tokius milžinus, tai kas tada darosi 3 kilometrų gylyje?“ – klausė jūrų biologas.