Sunki ir paini užduotis – nustatyti, kada galima tikėtis lavinos, netrukus galbūt palengvės – panaudojus specialų šveicarų mokslininkų sukurtą elektroninį zondą.

Sunki ir paini užduotis – nustatyti, kada galima tikėtis lavinos, netrukus galbūt palengvės – panaudojus specialų šveicarų mokslininkų sukurtą elektroninį zondą. Kasmet nuo lavinų žūva daugiau kaip 150 žmonių, tūkstančiai sužeidžiama, nes šios gamtos nelaimės ištinka netikėtai, be perspėjimo. Nuo jų kenčia neatsargūs slidininkai, alpinistai ir turistai. Šiuo metu lavinų prognozuotojai remiasi ilgamete patirtimi ir kastuvu. Slidinėjimo grupių vadovai paprastai iškasa sniege metro gylio duobę ir tikrina sniego sluoksnius, jų poslinkius, sniego kaupimąsi ant ledo sluoksnio ar stambiai grūdėto sniego. Viso to galbūt nebereikės, jei paaiškės, kad Šveicarijos sniego ir lavinų tyrimo instituto Davose specialistų sukurtas bei JAV, Indijoje bei Austrijoje išbandytas zondas gyvenime tikrai toks geras, kaip atrodo per bandymus. Mikropenetrometrinis zondas yra panašus į teleskopinį metalo strypą ar televizijos anteną. Skverbdamasis į sniegą dviejų centimetrų per sekundę greičiu, jis matuoja sniego tankį. Manoma, kad šis zondas gerokai anksčiau perspės apie gresiančią laviną. Tik dar nesugalvota, kaip tiksliau ir paprasčiau vertinti gautus tankio duomenis. „Dabar kaip tik ir tobulinamas šis duomenų dorojimo ir vertinimo procesas“, – sakė geofizikas Jerome'as Johnsonas, dirbantis JAV kariuomenės šaltų regionų tyrimo laboratorijoje.