Nė viena kita gyvūnų rūšis neturi paauglių. Netgi mūsų artimiausi giminaičiai – žmogbeždžionės – nuo vaikystės į suaugusiųjų gyvenimo etapą pereina tolygiai ir be tarpinių etapų.
Nė viena kita gyvūnų rūšis neturi paauglių. Netgi mūsų artimiausi giminaičiai – žmogbeždžionės – nuo vaikystės į suaugusiųjų gyvenimo etapą pereina tolygiai ir be tarpinių etapų. Taigi kodėl žmonės praleidžia ištisą dešimtmetį savo gyvenimo, neretai susijusio su prieštaringais ar net skausmingais išgyvenimais? Tradiciškai paauglystė vertinama kaip savotiškas mokymosi būti suaugusiu etapas, tačiau pradėjus geriau suprasti paauglystę atsirado ir įdomesnių paaiškinimų.
Kembridžo universiteto mokslininkas Deividas Beinbridžas, knygos „Teenagers: A natural history“ („Paaugliai: Natūrali istorija“) autorius, teigia, kad egzistuoja du esminiai šios paslapties įminimo raktai. Pirmasis jų yra laikotarpis, kada susiformavo paauglystė. Tiriant suakmenėjusius senovės hominidų (arba tikrųjų žmoginių beždžionių) kaulus ir dantis nustatyta, kad toks gyvenimo etapas susiformavo kažkuriuo metu tarp 800 000 ir 300 000 metų prieš mūsų erą. Tai, pastebi tyrinėtojas, įvyko beveik iškart po didžiojo žmogaus smegenų dydžio pasikeitimo, kai mūsų protėvių smegenys evoliucijos metu padidėjo iki šiandieninio dydžio.
Antrą raktą mums atskleidžia neurobiologija ir smegenų vaizdų tyrimai. Jie rodo, kad paauglystės metu vyksta masinis smegenų struktūros pertvarkymas. „Smegenys mums būnant 20-ies yra beveik tokio pat dydžio kaip kad dvylikamečio, tačiau su jais mes sugebame nuveikti daug daugiau“, sako D. Beinbridžas.
B. Beinbridžui paauglystė daugiau susijusi ne su seksualiniu subrendimu, o su mąstymo susiformavimu, kuris gali susidoroti su kitiems gyvūnams nebūdinga žmonių gyvenimo socialine ir psichologine aplinka. „Be paauglystės mes niekada netaptumėme tokiais žmonėmis, kokiais esame dabar“, teigia mokslininkas. „Paaugliai yra svarbiausia žmogaus gyvenimo dalis“.
Loughborough universiteto (Didžioji Britanija) antropologas Baris Boginas turi šiek tiek kitokią nuomonę. Jo aiškinimas remiasi faktu, kad paauglystės metu tiek mergaitės, tiek berniukai patiria individualius augimo ir brendimo aspektus. Mergaitėms vadinamasis paauglystės brendimo spurtas įvyksta anksti, todėl jos atrodo seksualiai subrendusios kelis metus prieš pasiekdamos tikrąjį reprodukcinį subrendimą. „Jos patenka į suaugusių moterų ratą“, teigia B. Boginas, kas jo nuomone leidžia mergaitėms ne tik tobulinti įgūdžius, kurių prisireiks vėliau, bet ir sukurti savotiškas sąjungas. Žmonės, aiškina mokslininkas, išvystė kooperatyvaus dauginimosi formą, kai palikuonių išlikimo sėkmė priklauso nuo rūpinimosi vaiku pasidalijimo tiek tarp šeimos narių, tiek nuo aplinkinių indėlio.
Berniukai lytiškai subręsta gerokai anksčiau, nei jiems susiformuoja vyriški kūno sudėjimo bruožai. Tai Bogin'o teigimu leidžia paaugliams berniukams selektyviai suformuoti potencialioms partnerėms labiausiai imponuojančius gebėjimus, tokius kaip lingvistinis kūrybiškumas, humoras, artistinis talentas. Tai jie gali atlikti palyginti saugioje aplinkoje, kadangi jų berniukiškas statusas reiškia, kad visiškai suaugę vyrai jų nelaiko konkurencine grėsme. „Aš į paauglystę žvelgiu kaip į kompromisą“, sako B. Boginas. „Investuodami savo antrojo gyvenimo dešimtmečio laiką ir įgydami geresnius pažintinius, praktinius gebėjimus ir materialiuosius resursus tiek mergaitės, tiek berniukai pagerina savo galimybes sėkmingai susilaukti palikuonių vėlesniais gyvenimo etapais. Visa tai yra tarsi „pridėtinės vertės“ didinimas“.